Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorė Jūratė Juškaitė teigė, kad centro neapykantos nusikaltimų platformoje dalis pranešėjų pateiktos informacijos apie nusikaltimus prieš LGBTQ+ asmenis nukeliavo į teismus, būta pradėtų ikiteisminių tyrimų, tačiau pastarųjų baigtis centrui nėra aiški. LŽTC nėra žinoma ir statistika, kiek tyrimų nutraukta, kiek pradėta, o kiek asmenų yra nuteisti.
 |
| Policija | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Mes iš žiniasklaidos, o kai kurias atvejais ir tyrėjams savarankiškai pranešus, žinome apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, tačiau apie jų baigtį nebūtinai, nes <...> teisėsauga nėra įpareigota mus apie tai informuoti", - portalui jarmo.net teigė J. Juškaitė.
Anot jos, per LŽTC platformą asmenys kreipdamiesi tampa pareiškėjas, „todėl mes veikiame kaip platforma, kuri palengvintu būdu perduoda informaciją policijai. Todėl formaliai žiūrinti, mes esame trečioji šalis, kuriai policija ar kitos įstaigos informacijos teikti neturi"
„Kai kuriais atvejais jie mus informuoja, tačiau jie to daryti neprivalo",- teigė J. Juškaitė.
 |
| Jūratė Juškaitė | Severinos Venckutės nuotr. |
Ji teigė, tam, jog pareigūnai privalėtų pranešti LŽTC informaciją, reikėtų panaikinti galimybę pranešimų platformoje apie neapykantos nusikaltimus pranešti anonimiškai.
„To daryti negalime, nes daugiau žmonių tai yra būdas pranešti, nesibaiminant dėl pasekmių ir to, kad reikės dalyvauti ikiteisminiame tyrime ar teismo procese", - teigė J. Juškaitė.
Ji teigė, kad skaičių, kiek buvo pradėta ikiteisminių tyrimų dėl neapykantos nusikaltimų prieš LGBTQ+ asmenis po to, kai žmonės kreipėsi per LŽTC platformą, pateikti negali. „Kol kas galvojame, kaip tobulinti sistemą tiek išsaugant pranešėjų saugumą, tiek bandant gauti grįžtamąjį ryšį iš teisėsaugos", - teigė J. Juškaitė.