Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas V. Raskevičius pirmadienį pareiškė, kad tobulinant Partnerystės įstatymą jam nebus priimtina „valstiečių" siūloma alternatyva žmonių santykius sureguliuoti jungtinės veiklos sutartimi. Pasak jo, partnerystę sudarę asmenys turi įgauti civilinį statusą. Politikas kirto ir Agnei Širinskienei, kuri praėjusį mėnesį LRT eteryje laidoje „Lietuva kalba" paklausta, ar jos siūloma alternatyva neįteisintų poligamijos, kadangi siūloma sutartis gali būti sudaroma tarp daugiau žmonių, rėžė: „Palaukite, advokatų kontora tada Lietuvoj yra poligamija”.
 |
| Tomas V. Raskevičius | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovai ne kartą mėgino prastumti jungtinės veiklos sutartį kaip alternatyvą partnerystei. Sutartimi asmenys galėtų tvarkyti turtinius santykius, tačiau neįgautų civilinio statusto.
„Tariamos „alternatyvos“ partnerystei siekia partnerių santykius suredukuoti iki ūkinių sutarčių ir prilyginti juos „advokatų kontoroms“. Siūlomos alternatyvos yra tokios tiesiškai nelogiškos ir iracionalios, kad net prieinama iki absurdų. Pavyzdžiui, taip vadinamam „susitarimui dėl bendro gyvenimo“ nėra taikomas monogamijos principas. Iš esmės tai reiškia, kad santuokoje esantiems asmenims nebūtų draudžiama sudaryti papildomus susitarimus su neribotu skaičiumi asmenų. Ponia Širinskienė yra paskutinis žmogus Seime, iš kurio tikėčiausi pasiūlymo dėl poligamijos įteisinimo Lietuvoje, bet politinė logika (arba jos trūkumas) kartais veikia pačiais netikėčiausiais būdais", - savo „Facebook" paskyroje pirmadienį rašė T. V. Raskevičius.
 |
| Agnė Širinskienė - ištikima „valstiečių" pirmininko Ramūno Karbauskio bendražygė | Dž. G. Barysaitės/Seimo kanceliarijos nuotr. |
Anot jo, Partnerystės įstatyme derėtų numatyti, kad partneriai yra artimi asmenys. „Įstatymu nepretenduojama aprašyti visų įmanomų gyvenimiškų situacijų, kuriose gali atsidurti partneriai. Tačiau svarbus pats principas – šie žmonės dalinasi ne tik pinigine, bet ir gyvenimu, o šį ypatingą statusą valstybė pripažįsta ir teisiškai apsaugo", - pabrėžė T. V. Raskevičius.
Politikas priminė, kad gegužės mėnesį, Seimo pavasario sesijos metu teiktame, bet atmestame Partnerystės įstatyme partnerystė buvo apibrėžta kaip „dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.“
Seimas net neatvėrė kelio tokio įstatymo toliau svarstyti komitetuose ir iškart po teikimo jį atmetė grąžinęs tobulinti. Vėliau tokia formuluotė sulaukė ir prezidento Gitano Nausėdos kritikos, kad esą apibrėžimu norima partnerystę prilyginti šeimai, dėl to jis būtų ant įstatymo parašo nepadėjęs. Prezidentui kvestionuojant Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog ir tos pačios lyties poros gali būti šeima, T. V. Raskevičius pažadėjo partnerystės formuluotę pakeisti.
„Siūlysime partnerystę apibrėžti kaip „dviejų asmenų (partnerių) savanorišką susitarimą, įregistruotą teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo partneriai siekia sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti tarpusavio santykius", - teigė T. V. Raskevičius.