Artėjantį sekmadienį, rugsėjo 26-ąją, Šveicarijos gyventojai žingsniuos prie balsavimo urnų. Jie balsuos referendume, kuriame apsispręs, ar tos pačios lyties asmenys turės galimybę susituokti. Diskusijos šiuo klausimus jau trunka bene 8-erius metus.
 |
| Asociatyvi Delia Giandeini/Unsplash nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Šveicarija yra viena iš paskutinių Vakarų Europos šalių, iki šiol neužtikrinančių santuokos lygybės. Tik 2020 metų vasario mėnesį šalyje priimtas įstatymas, draudžiantis diskriminuoti asmenų grupę dėl jos seksualinės orientacijos.
Artėjantis nacionalinis referendumas gali tapti didžiuliu šuoliu į priekį pilietinių teisių srityje. Jeigu tauta nuspręs, tos pačios lyties poroms ne atsivers durys į santuoką, bet taip pat bus suteikta galimybė įsivaikinti vaikus, o homoseksualios moterys galės vaikų susilaukti dirbtinio apvaisinimo būdu.
Išankstinių apklausų duomenys rodo, kad didžioji dauguma šveicarų pritaria pokyčiams. Vis tik tai buvo ilga ir intensyvi kova. Kodėl kova Šveicarijoje dėl LGBTQ+ lygybės užtruko taip ilgai?
„Išorinis Šveicarijos vaizdas yra šiek tiek geresnis nei iš tiesų", - teigia Šveicarijos LGBTQ+ teisių aktyvistas Roman Heggli iš organizacijos „Rožinis kryžius".
Pasak vyro, situacija Šveicarijoje nėra tokia gera, kokia yra Belgijoje ar Nyderlanduose.
„Mes vis dar patiriame daug homofobijos, daug neapykantos nusikaltimų ir LGBTQ+ žmonių priėmimas nėra toks palankus. Mes nesame visiškai apsaugoti įstatymų. Skirtingai nei Nyderlanduose ar Belgijoje, kur visuomenės labiau priima LGBTQ+ žmones, čia toks mąstymas nėra stiprus. Mes vis dar turime labai stiprią, konservatyvią visuomenės dalį, kuri priešinasi viskam", - situaciją apibūdino jis.
Šveicarijoje galioja tiesioginės demokratijos sistema, kuri leidžia visuomenei referendumo būdu vetuoti parlamento sprendimus, jei per 100 dienų nuo oficialaus įstatymo paskelbimo surenkama 50 tūkst. galiojančių parašų.
Kalbant apie tos pačios lyties asmenų teisės į santuoką užtikrinimą, daugiau nei 61 tūkst. konservatyvių piliečių puolė blokuoti įstatymą . Nors maždaug 82 proc. šveicarų palaiko tos pačios lyties asmenų santuokas, oponentai peržengė ribą, po kurios reikia rengti referendumą.
„Žinoma, visada kyla klausimas, kaip gali būti, kad dauguma apibrėžia mažumą - sakė Maria von Kanel iš Šveicarijos vaivorykštinių šeimų asociacijos. - Tiesioginė demokratija turi daug jėgos: ji įtraukia visus į diskusiją, tačiau tai taip pat reiškia, kad tokio pobūdžio pokyčiai ir pažanga užtrunka ilgai ir visada yra rizika, kad dauguma galės apibrėžti mažumos gyvenimo kokybę“.
Santuokos lygybės įstatymas pirmą kartą Šveicarijoje buvo pateiktas 2013 metais.
Iki šiol tiek metų trukusios diskusijos apie šį įstatymą daugeliui LGBTQ+ žmonių buvo lėtos ir skausmingos.
Pirmąją, ankstyvąją įstatymo projekto versiją 2013 metais pristatė Šveicarijos žaliųjų partija. Tuo metu visiška santuokų lygybė galiojo tokiose valstybėse kaip Islandija, Norvegija, Švedija, Danija, Nyderlandai, Prancūzija ir Belgija.
Vienintelė galimybė Šveicarijoje gyvenančioms tos pačios lyties poroms - įregistruoti pilietines sąjungas, kurios vaisingumo gydymo, įvaikinimo ir pilietybės požiūriu neprilygsta santuokoms.
Įstatymo projektas beveik dešimtmetį buvo diskusijų centre: šalies kraštutinių dešiniųjų partijos aršiai tam priešinosi ir paskelbė, kad „netoleruotina noras santuoką lyginti su bet kokia bendro gyvenimo forma“ esą yra nepriimtinas.
2020 metų gruodį Šveicarijos parlamentas patvirtino įstatymo projektą, rengtą 7-erius metus.
Tačiau teisininkai žinojo, kad referendumas - neišvengiamas šiaudas kraštutiniams dešiniesiems, kurie mėgins jį pasinaudoti sukuriant kliūtis
„Kovos su lygybe kampanija tapo gana grėsminga,- teigė M. von Kanel. - Jie skleidė netikras naujienas, platino dezinformaciją apie vaikų raidą, <...> teigė, kad laukia ateitis be tėvų, tai esą sužalos ateinančias vaikų kartas. Tai paveikė mus, mūsų draugus ir mūsų šeimas“.
Ji teigia, kad Šveicarijos LGBTQ+ psichologinės pagalbos linijos dabar sulaukia 5 kartus daugiau skambučių po to, kai prieš referendumą pasigirdo neapykantą kurstančios kalbas prieš žmones vien dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.
„Tačiau tuo pat metu yra ir kita pusė, - sakė M. von Kanel. - Jaučiame didžiulį žmonių, kurie kalba už mus, palaikymą: dainininkų, sportininkų ir kitų visuomenės veikėjų, kurie niekada anksčiau už mus nekalbėjo".