Pietų Korėjoje LGBTQ+ žmonės turi kovoti savo kasdienybėje su plačiai visuomenėje paplitusiomis homofobiškomis nuotaikomis.
 |
| Asociatyvi Darran Shen/Unsplash nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Aš neinu į gydymo įstaigą, nebent ji yra žinoma kaip draugiška LGBTQ+ žmonėms. Paprastai tai reiškia, kad aš tiesiog neinu į ligonines “,- sakė Jung-Hyunas, kuris šiuo metu pereina prie vyriškos lyties.
Jung-Hyunas sako, kad jo vyriškos išvaizdos ir nurodytos moteriškos lyties dokumentuose neatitikimas sukelia klausimų daugelyje ligoninių.
Nors šeima ir kolegos priėmė Jong-Hyuno tapatybę, tačiau Pietų Korėjos visuomenėje neapykanta ir diskriminacinės nuostatos yra tapusios norma.
„Klausant neapykantos kupinos kalbos iš žmonių, kurie mano kažką žinantys apie seksualines mažumas, dažnai gali padaryti išvadą, kad jie nežino nieko. Nepaisant to, tokie žmonės nenori net ir įgyti naujų žinių arba klausytis", - apgailestavo pašnekovas.
Susidūrę su nežinojimu ir atvira diskriminacija, LGBTQ+ teisių aktyvistai ragina užtikrinti kiekvieno žmogaus lygias teises.
Kartu su Seulo „Queer" kultūros festivaliu, gegužės mėnesį minima tarptautinė diena prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją yra viena iš nedaugelio priemonių, kuria visuomenė yra raginama keistis.
Šiais metais tos dienos šūkis buvo toks: „Mes čia“. Anot LGBTQ+ teisių aktyvistų, šis šūkis įkūnija jų neviltį. Nusivylimas neatsikratant visuomenės diskriminacijos ir išankstinių nusistatymų, desperacija gyventi tokį, koks yra, ir nuolatinė kova su atskirtimi - tai yra tik keli dalykai, kuriuos patiria LGBTQ+ bendruomenė.
Nepaisant žmogaus teisių aktyvistų pastangų, Pietų Korėjoje trūksta sąmoningumo. Remiantis 2020 metais Korėjos viešojo administravimo instituto atlikta socialinės integracijos apklausa, beveik 6 iš 10 respondentų teigė negalintys priimti seksualinių mažumų kaip visuomenės dalies.
„Kadangi seksualinės mažumos nelaikomos mūsų kaimynais, mes nesame laisvi nuo nežinojimo, diskriminacijos ir neapykantos“,- sakė Jaunimo teisingumo partijos atstovas Oh Seung-jae, kuris yra atviras homoseksualus politikas.
„Dvi sritys - švietimas ir politika - atlieka svarbų vaidmenį“, - įsitikinęs O. Seung-jae. Pasak vyro, norint pakeisti požiūrį, reikalingi pokyčiai visuose sektoriuose, įskaitant visuomenės švietimą.
Nurodydamas Taivano pavyzdį, kuris tapo pirmąja Azijos šalimi, 2019 metais įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas, jis sakė, kad švietimas žmogaus teisių srityje yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių teisės aktų pakeitimus.
Remiantis 2018 m. žurnale „Journal of the Korea Contents Association“ paskelbtu tyrimu, iki XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigos žiniasklaida seksualines mažumas vaizdavo kaip nenormalias visuomenės dalis, platinančias AIDS.
Nuo to laiko žiniasklaidos seksualinių mažumų vaizdavimas žiniasklaidoje pasikeitė, tačiau dabar LGBTQ+ bendruomenė yra vaizduojama kaip vartotojai, pasirinkę tam tikrą gyvenimo būdą.
Kai kurie ekspertai teigia, kad tai gali LGBTQ+ asmenis dar labiau izoliuoti.