„Rainbow Challenge" (lt. Vaivorykštės iššūkis), - taip vadinasi programa, kurią šiais metais nevyriausybinės organizacijos pradės įgyvendinti Lietuvos mokyklose mėgindamos suburti LGBTQ+ bendruomenę palaikančius moksleivius ir mokytojus. Šią iniciatyvą įgyvendinanti psichologė Rasa Katinaitė kalbėjo, kad jau yra švietimo įstaigų, išreiškusių norą prisijungti prie šios programos. Tačiau Lietuvoje gali kilti ir iššūkių - žinia, ne visų mokyklų vadovybės LGBTQ+ bendruomenės atžvilgiu nusiteikusios palankiai. Tačiau net ir tokiu atveju, sako R. Katinaitė, yra išeitis.
 |
| Mokyklose LGBTQ+ mokiniai turėtų susiburti į saugias grupes | jarmo.net koliažas (P. Ramono ir J. Valaičio nuotr.) |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Programa pradėta Nyderlanduose
„Rainbow Challenge" programa turėtų būti pradėta šiais mokslo metais, spalio mėnesį. Būtent tuomet bus paskelbtos metodinės priemonės, o mokiniai kviečiami prisijungti.
„Ši programa yra adaptuota iš Nyderlandų. Šioje šalyje ji pradėta jau prieš 10 metų, buvo atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie parodė jos veiksmingumą. Ši programa yra aktyvių moksleivių ir mokytojų, kurie nori prie jų prisijungti, grupės. Jose užtikrinamas saugumas ir jauki atmosfera visiems moksleiviams nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Lietuvoje į šią programą mes taip pat įtrauksime ir moksleivius, patiriančius negalią, tautinių ir kultūrinių mažumų atstovus. Iš esmės kuriame saugią aplinką visiems mokiniams, kurie susiduria su tikimybe patirti diskriminaciją", - portalui jarmo.net sakė R. Katinaitė.
 |
| R. Katinaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
Anot jos, gerėjant vienos socialinės grupės emocinei sveikatai, taip nutinka ir kitoms grupėms - tą rodo tyrimai.
Prie iniciatyvos burti bus kviečiami patys mokiniai - socialiniuose tinkluose bus paskelbti kvietimai, orientuoti į tam tikras auditorijas. Anot R. Katinaitės, būtent patys moksleiviai, o ne vien švietimo įstaigų vadovybės, turėtų parodyti savo iniciatyvą
 |
| 2021 metais Kaune vykusios LGBTQ+ eitynės | P. Ramono nuotr. |
Planuoja suburti moksleivius iš 10 mokyklų
Kol kas prognozuoti, kiek iš viso mokinių ir mokyklų įsitrauks į šią programą. yra sunku, tačiau, anot R. Katinaitės, tikimasi, jog šiais mokslo metais tai apimtų jau bent 10 mokyklų.
„Be to, stengsimės, kad tos grupės nebūtų vien tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Norime, kad ši programa apimtų ir mažesnius miestus. Ieškosime moksleivių. Turėjome analizes ir kokybinius tyrimus, kalbėjausi su mokiniais. Jie papasakojo, kad tos grupės jiems tikrai reikalingos. Kai kurie moksleiviai sakė žinantys net ir LGBTQ+ draugiškų mokytojų, kurie galėtų naujai įsteigtas grupes kuruoti", - dėstė psichologė.
 |
| 2021 metais Kaune vykusios LGBTQ+ eitynės | P. Ramono nuotr. |
Kas nutiks, jeigu mokyklos vadovybė nesutiks?
Ne kartą įvairiuose Lietuvos miestuose kilo skandalų dėl mokytojų pasisakymų LGBTQ+ tema. Vieni pedagogai šią bendruomenę yra palyginę su kanibalais, kiti socialiniuose tinkluose ragino homoseksualius asmenis gydyti „sunkiu darbu". Nežinia ir tai, ar visų mokyklų vadovų požiūris yra draugiškas. Paklausta, ar LGBTQ+ palaikymo grupė galėtų egzistuoti mokykloje, kurioje nėra LGBTQ+ draugiškai nusiteikusių mokytojų arba švietimo įstaigos vadovybė į LGBTQ+ bendruomenę žvelgia homofobiškai, R. Katinaitė dėstė, kad išeičių ir tokiu atveju yra.
„Kol kas pagal Lietuvoje galiojančius reglamentus mes negalime įsteigti grupės, jeigu mokyklos vadovybė nesutinka. Tačiau moksleiviai vis tiek gali susitikti, planuoti tam tikras akcijas. <...> Mes padėsime mokiniams kalbėtis su mokyklos administracija, paaiškinsime, kodėl tai naudinga, kuo tai padėjo kitose šalyse, mėginsime atsakyti į visus klausimus", - komentavo psichologė.
Be to, jeigu nepavyktų susitarti, anot pašnekovės, tokiu atveju mokiniai gali būti buriami į grupę visame mieste, už mokyklų ribų.
 |
| jarmo.net nuotr. |
Tokiu atveju mokiniai vis tiek paremtų vienas kitą, susirastų bendraminčių, kartu kalbėtų apie savo tapatybės atradimą, dalintųsi savo patirtimis.
Projektą finansuoja Aktyvių piliečių fondas. Pagrindinės organizacijos, kurios šią programą įgyvendina Lietuvoje, yra Tolerantiško jaunimo asociacija ir labdaros bei paramos fondas „Frida".
Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis
portalui jarmo.net anksčiau yra sakęs, kad „kiekvienas asmuo turi teisę į išsilavinimą be diskriminacijos nepriklausomai nuo asmens seksualinės orientacijos ir lytinio identiteto. Tačiau šios nuostatos laikytis Lietuvos mokyklose sekasi itin sunkiai".
Ministerija: mokytojų ugdymo standartai - aukšti
Portalas jarmo.net kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją teiraudamasis dėl pedagogų ugdymo standartų, susijusių su LGBTQ+ mokiniais. Ar mokytojai yra tinkamai supažindinami su šia tema, paklausėme Komunikacijos skyriaus.
-Lietuvos gėjų lygos atstovė E. Kuktoraitė konferencijos Klaipėdoje „Spalvos" metu teigė, kad mokytojai linkę nuvertinti homofobiškas patyčias, nėra vieningumo (kai kurie mokytojai homofobiškas replikas ar elgesį toleruoja, kiti netoleruoja, dėl to mokiniai ne visada jaučiasi saugūs). Ar ketinama tobulinti mokytojų ugdymo standartus taip, jog neliktų šios problemos?
-Dabartiniai pedagogų rengimo standartai gana aukšti. Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas „Pedagogų rengimo reglamentas“ nustato ir reikalavimus pedagogų kvalifikacijai, ir dalykinei kompetencijai. Studijas baigęs mokytojas privalo būti įgijęs ir bendrųjų (pvz., socialinio teisingumo, pilietiškumo ir kt.), ir specialiųjų kompetencijų (pvz., ugdytinio ir jo aplinkos pažinimo). Be to, mokytojas kompetencijas tobulina visą buvimo profesiniame lauke laiką. Konkretų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo planą pasirengia kiekviena mokykla, atsižvelgdama į mokytojų poreikius, taip pat savo kaip mokyklos poreikius, turimas lėšas.
Kitame dokumente - „Pedagogų etikos kodekse“, kuriuo vadovaujasi dirbantys mokytojai, - nubrėžti 6 pagrindiniai elgesio ir veiklos principai: pagarbos, teisingumo, žmogaus teisių pripažinimo, atsakomybės, sąžiningumo, atidos ir solidarumo. Nustatyta, kad mokytojas neturi pažeisti mokinio teisių ir teisėtų interesų, turi vadovautis lygiateisiškumo ir nediskriminavimo nuostatomis ir siekti, kad socialiniai, rasiniai, kalbiniai, religiniai arba kiti veiksniai nedarytų įtakos jo elgesiui profesinėje veikloje, sudaryti sąlygas kiekvienam ugdytiniui puoselėti asmens tapatumą, gerbti visų asmenų teises ir laisves, sudaryti sąlygas mokinių raiškai ir tapatybei.
Kiekviena švietimo įstaiga yra nusistačiusi savo bendruomenės pedagogų etikos ir elgesio normas, atsižvelgdama į nacionaliniu mastu priimtą „Pedagogų etikos kodeksą“, ir kiekvienas mokytojas privalo laikytis švietimo įstaigos etikos normų. Mokyklos vadovas, pastebėjęs, kad mokytojas toleruoja „homofobiškas replikas ar elgesį“, t. y. pažeidžia „Pedagogų etikos kodekso“ principus, gali sudaryti mokyklos etikos komisiją, kuri apsvarstys jo elgesį ir priims atitinkamus sprendimus.
Be to, mokiniai, patiriantys patyčias dėl vienokių ar kitokių priežasčių, gali anonimiškai rašyti į specialią elektroninę platformą „Patyčių dėžutė“, jeigu mokykla yra ją įsidiegusi. Gavus anoniminį pranešimą, kiekvienas atvejis mokykloje ištiriamas ir priimami sprendimai.
Mokykloms yra pateikta, o ir patys mokytojai gali susirasti ŠMSM interneto puslapyje bei kitur, nemažai informacinės medžiagos, kaip atpažinti ir išgyvendinti patyčias, kaip kurti saugią aplinką mokykloje.
-Ar šiuo metu yra numatyti seminarai, mokymai pedagogams, dirbantiems su LGBTQ+ mokiniais, kurių yra kiekvienoje mokykloje? E. Kuktoraitė minėjo, kad rengimo šeimai švietimo programoje nenurodyta, kaip švietimo srityje įtraukti LGBTQ+ klausimus, tad šiuo metu nėra vykdomi jokie mokymai LGBTQ+ tema mokytojams.
-Atskirų tęstinių seminarų išskirtinai šiai specifinei temai nėra numatyta, tačiau vyko ir neabejotinai dar bus rengiami pavieniai renginiai, apie tai kalbama mokytojų diskusijose. Pavyzdžiui, pernai mokymo priemonių vertintojams, autoriams, leidėjams Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai skaitė paskaitą „Lytiškumo pradžiamokslis: ką reikia žinoti užtikrinant lygias galimybes mokymo priemonėse?“: buvo susipažinta su lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos sąvokomis ir kategorijomis, kalbėta, į ką atkreipti dėmesį reprezentuojant žmonių įvairovę, rengiant iliustracijas mokymo priemonėse, kad būtų kuriamas lygias galimybes užtikrinantis ugdymo turinys.
Tokios temos mokymus, seminarus dažniausiai rengia visuomeninės organizacijos, mokytojai, kuriems tai aktualu, gali jose dalyvauti.
Mokytojai taip pat visada gali pasinaudoti viešai prieinama metodine medžiaga, skelbiama Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje.
Atnaujinant Gyvenimo įgūdžių programą, vyko diskusijos, į kurias įsitraukė švietimo ekspertai, tėvų organizacijos, sveikatos specialistai, psichologai, kitos nevyriausybinės organizacijos, jose buvo akcentuota, kad svarbu ugdymui palankias sąlygas, kur kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo kilmės, lyties, tapatybės, ar socialinės padėties, jaustųsi saugus ir pilnavertis.
-Ar mokyklose vyko apklausos dėl homofobiškų patyčių (klausiant, ar mokiniai jas patiria) ir jeigu taip, kokie jų duomenys?
-Neturime informacijos, kad tokios apklausos būtų rengtos nacionaliniu mastu.
