Girdėdamas tą „valdžia visai su mumis nekalba" protesto moto, vis pamąstau, ką tai galėtų reikšti LGBTQ bendruomenei. Mes galim patys prisiminti, kaip mūsų teisėti lūkesčiai buvo ignoruojami be dialogo ne vieną politinį sezoną, o visą nepriklausomybę.
 |
| Jarmo.net nuotr. |
Simonas Bartulis
žmogaus teisių apžvalgininkas
Nuo 2004 m. neišleistas beveik nei vienas įstatymas, kuris atlieptų šios grupės problemas.
Pastarųjų dešimties metų mantra buvo ne „reikia kalbėtis," o „dar Lietuva nepasiruošusi.
Kuriami ir supratus klaidą neatšaukiami įvairūs diskriminaciniai, cenzūruojantys įstatymai.
Prieš „Kaunas Pride" protestą Nausėda sakė: „Padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad tokie reikalavimai šiuo metu negali būti įgyvendinami"
Iki šiol oficialiai negirdėjome pozityvaus dialogo garantijos ar pažado išpildyti lūkesčius nei iš vieno prezidento, o iki 2020 - beveik iš nei vieno Vyriausybės nario.
Po šeimų maršų empatijos paieškos plačioje visuomenėje inicijuojamos bene iškart, nepaisant mitingo turinio bei formos rugpjūtį.
Turbūt galvoti, ar esi girdimas, ar ne, yra perspektyvos ir privilegijos reikalas: kadangi LGBTQ tema buvo nutrenkta į visuomenės ir istorijos paraštes, tad net minimalus paminėjimas gali atrodyti kaip laimėjimas. Kitiems gali atrodyti, kad neįsiklausymas - tai kai nevykdomi visi tavo protesto nurodymai tuoj pat.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net