Lietuvos žmogaus teisių centro platformoje „Daugiau meilės" galima pranešti apie neapykantos kurstymą. LGBTQ+ bendruomenė grasinimų pastaruoju metu sulaukia kaip niekada daug. Ypač situacija paaštrėjo šiais metais prakalbus apie Partnerystės įstatymo projektą. Taip pat daugybė raginimų susidoroti smurtu LGBTQ+ bendruomenė išgirdo prieš Kaune įvykstant eitynėms. Tačiau labiausiai stebina neapykantos kurstytojų įžūlumas - šimtai komentarų skriejo tiesiai po centro, renkančio duomenis apie neapykantos nusikaltimus ir apie tai galinčio informuoti teisėsaugos institucijas, įrašu apie „Kaunas Pride" eitynes. Tokie asmenys prisidavė kone patys - centro atstovams neliko nieko kito, kaip tik apie neapykantos kurstymą informuoti pareigūnus.
 |
| Monika Guliakaitė (kairėje) teigė, kad neapykantos kurstymo mąstai gerokai didesni nei apie tai pranešama | Jarmo.net koliažas |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Skriejo neapykanta ir grasinimai
Lietuvos žmogaus teisių centro komanda dalyvavo „Kaunas Pride" eitynėse ir išreiškė palaikymą organizatorių keliamiems reikalavimams LGBTQ+ teisių užtikrinimo srityje.
Pasidaliję akimirka iš eitynių, centro atstovai sulaukė šimtų komentarų (beveik 700 vien praėjusią savaitę), kurių didžiąją dalį galima traktuoti kaip neapykantos kalbą.
„Dauguma pasisakymų buvo neetiški, nepagarbūs ir įžeidūs, vartojama necenzūrinė ir kitokia nepagarbi leksika LGBTQ+ bendruomenės atžvilgiu. Tačiau dalis komentarų tiesiogiai kurstė smurtą – ragino „statyti kulkosvaidžius“, „išsiųsti į negyvenamą salą“, „į pečių“ ir kt. Pastaruosius komentarus išsiuntėme policijai kaip galimą neapykantos kurstymą pagal BK 170 str.", - aiškino M. Guliakaitė.
 |
| „Kaunas Pride" eitynės rugsėjo 4-ąją | P. Ramono nuotr. |
Pranešimų skaičius neatspindi realios situacijos
Gąsdinimai, grasinimai ėmė skrieti dar iki Kaune įvykusioms eitynėms prasidedant.
„Per platformą gavome 4 pranešimus, susijusius su renginiu Kaunas Pride – 2 kartus buvo pranešta apie galimą neapykantos kurstymą dar iki renginio, 2 pranešimai susiję su kurstymu po renginio. Tačiau tikrieji neapykantos kurstymo internete skaičiai buvo žymiai didesni, vartojamą neapykantos kalbą galima buvo pastebėti įvairių naujienų portalų komentarų skiltyse, socialiniuose tinkluose. Apie juos taip pat stengiamės pranešti teisėsaugos institucijoms arba portalų administratoriams, nors mastai yra itin dideli", - komentavo M. Guliakaitė.
 |
| Monika Guliakaitė | Severinos Venckutės nuotr. |
Anot jos, vis dažniau teisėsauga praneša apie skiriamas baudas už neapykantos kurstymą internete.
„Tikimės, jog to priežastys įvairios – pareigūnų kompetencijų augimas, visuomenės gebėjimų atpažinti ir pranešti neapykantos nusikaltimus visuomenės didėjimas, naujai sukurta alternatyvi platforma, kuri leidžia pranešti kartu ir policijai, ir pagalbą teikiančioms organizacijoms. Dabartinė neapykantos nusikaltimų statistika neatspindi realios situacijos, todėl augantis skiriamų baudų skaičius indikuoja, jog vis daugiau žmonių atpažįsta neapykantos kalbą, apie ją praneša policijai. Vis dėlto padaryti liko dar labai daug", - pastebėjo M. Guliakaitė.
 |
| Prieš kurstydami griebtis smurto, žmonės turėtų pagalvoti, kad už tai gresia atsakomybė - bauda arba net laisvės atėmimas | Asociatyvi Michael Longmire/Unsplash nuotr. |
Kokia atsakomybė numatyta?
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.