Peržiūrėjęs LRT „Lietuva kalba“ laidą apie tos pačios lyties partnerystes, radau dalykų kuriais galima ir džiaugtis.
 |
| Stop kadras |
Simonas Bartulis
žmogaus teisių apžvalgininkas
1) Džiaugiuosi, kad net labiausiai anti-LGBTQ politikai vis dažniau naudoja ne principinę, o procedūrinę leksiką oponuojant partnerystei.
Pavyzdžiui, Agnė Širinskienė skundėsi, kad įstatymas buvo daromas per greitai, kad visuomenė nepasiruošus, kad buvo neskaidriai pasakytos įstatymo intencijos. Taip pat ir Algirdas Toliatas daug kalbėjo apie „spaudimą“ tokiems kaip jis (nors aštrios, kartais padorumo ribas peržengiančios diskusijos socialinės medijos laikais yra tikėtinos). Tačiau „spaudimo" egzistavimas iš savęs neturėtų reikšti, kad dabar negalima suteikti kitiems teisų. Galima kovoti prieš tą spaudimą, jei tai yra tau nepatinkantis diskusijos elementas.
 |
| Agnė Širinskienė | Stop kadras |
Šis dalinis nuosaikėjimas yra gerai. Iš esmės, prieš dešimt metų, tai buvo labiau nuosaikių politikų argumentai (kaip, pvz., Dalios Grybauskaitės). Norisi tikėti, kad kai net A. Širinskienė iš esmės naudojasi tik tokiais argumentais, tai reiškia tam tikrą rezignaciją. Priminsiu, kad prieš dešimt metų girdimi argumentai apie homoseksualus kaip tvirkintojus, kaip amoralius, visuomenėje gyventi nenusipelniusius žmonės buvo norma net televizijoje.
 |
| Andrius Navickas | Stop kadras |
2) Džiaugiuosi, kad uolus krikščionis stojo už partnerystes ir puikiai sudėliojo taškus ant i. Kad partnerystės nesudaro grėsmės heteroseksualams, katalikams, ir kad dažnai tos grėsmės mobilizuojamos tikrai ne iš meilės kitam ar savisaugos instinkto. Kontraste su kun. Toliatu Andrius Navickas atrodė kaip nuoširdus katalikas, kuris galėjo pripažinti: čia mūsų bendruomenė galėtų padaryti daugiau, ji galėtų būti atviresnė. Nors nesu tikintis, tikiu, kad daugeliui tikinčių LGBTQ žmonių tai buvo vienas pirmųjų kartų, kuomet jie gali jaustis palaikomi be įprastų „išlygų“ ir savo bendruomenės viduje.
 |
| Algirdas Toliatas | Stop kadras |
3) Rasa Račienė – nuostabi mama, kuri ne tik šiaip yra drąsi, eidama į nacionalinį eterį, bet yra nerealiai įtaigi, vaizdingai ir raiškiai kalbanti iš asmeninės perspektyvos. To mums vis dar labai trūksta: eilinių LGBTQ žmonių ar jų artimųjų atsiskleidimo ir kalbėjimo iš asmeninių pavyzdžių, kurių anti-LGBTQ žmonės taip lengvai nurašyti negali.
 |
| Rasa Račienė | Stop kadras |
Visgi yra dar vis dėl ko liūdėti:
1) Diskutantai leidžia sau atvirai meluoti ir klaidinti žiūrovus net neraudonuodami. Darius Trečiakauskas bandė pasakyti, kad „Kauno Pride" reikalavimas įteisinti įvaikinimą kažką „atskleidžia” apie partnerystės įstatymą, kur tokios teisės nėra. Jam yra nesuprantama, kad žmonės gali prašyti absoliučiai lygių teisių (taip, ir į santuoką, ir į įsivaikinimą), bet susėdus prie derybų stalų nenoriai moderuoti savo norus, kaip ir nutiko su partnerystės įstatymu. Tai buvo ir yra skaudus LGBTQ bendruomenei kompromisas. Džiugu, kad A. Navickas greitai sustabdė šita manipuliaciją – nors to tikiuosi iš vedančiojo žurnalisto. Tokie pat melagingi yra A. Širinskienės postringavimai apie tarptautinius ar konstitucinius teismus, nors precedentų – nenurodo.
2) Liūdna, kad kalbėdami apie „alternatyvas” partnerystei (t.y. bendro gyvenimo įstatymą), anti-LGBTQ pusė jį pristato kaip panacėją, bet po to patys pripažįsta jo diskriminacinę esmę. Štai viskas ir pasakyta:
A. Širinskienė [25:00]: “Aš tiesiog nelabai nesuprantu iš kur atsirado tas toks keistas prietaras, kuris neturi jokio teisinio pagrindo, kad jungtinės veiklos institutas yra kažkokiems komerciniam santykiams, UABam.“
A. Širinskienė [26:27], paklausta ar jos institutas neįteisintų poligamijos, nes jis gali būti sudaromas tarp daugiau žmonių: „Palaukite, advokatų kontora tada Lietuvoj yra poligamija”.
3) Vis dar gaivinama M. Regneruso šmėkla, kurio tyrimas – seniai sociologų diskredituotas. Ne, ne todėl, kad jis buvo „nepatogus“, o todėl, kad jo metodologija lygino heteroseksualias ir homoseksualias šeimas, kurių aplinkybės buvo visiškai skirtingos (t.y., moksliškai nepalyginamos) ir kurio imtis buvo nereprezentatyvi. Prisimenu, kad apie tai buvo pats pirmas mano tekstas žiniasklaidai. Tai labai sudirgino ir paskatino rašyt prieš 4 metus. Gaila, kad mes vis dar apie tą patį.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net