Remiantis naujausiu tyrimu, paskelbtu žurnale „Economics and Human Biology", kadenciją baigusio JAV prezidento Donaldo Trumpo politinis pakilimas ir išrinkimas į šalies vadovo postą sutapo su padažnėjusiomis LGBTQ+ asmenų emocinėmis bėdomis, tokiomis kaip nerimas.
 |
| Donaldas Trumpas | gettyimages.com nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
D. Trumpas tapo Respublikonų partijos kandidatu į prezidentus dar 2016 metų liepos mėnesį, o tą patį mėnesį į savo komandos sudėti jis įtraukė ir save krikščioniškų pažiūrų politiku besiskelbiančiu Mike'ą Pencą. D. Trumpas pergalę išplėšė 2016 metų lapkritį. Išrinktas į prezidento postą jis priešinosi įstatymams, kurie būtų pagerinę LGBTQ+ asmenų teisinę padėtį. Pavyzdžiui, kadencijos metu JAV prezidentas siekė, kad į federalinių pilietinių teisių įstatymą nebūtų įtraukta žmonių apsauga dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.
„Man buvo įdomu sužinoti, ar vidutinis LGBT žmonių psichinė sveikatos rodiklis nepablogėjo Donalui Trumpui prezidentaujant, nes tiek jis, tiek jo administracija suvokiama kaip anti-LGBT“,- sakė tyrimo iniciatorius Masanori Kuroki, Arkanzaso technikos universiteto ekonomikos docentas.
Tyrimo metu buvo analizuojami Elgesio rizikos veiksmų stebėjimo sistemos duomenys, surinkti nuo 2014 iki 2020 metų. Į šią sistemą patenka kasmetinės apklausos, kurias atliko Ligų kontrolės centrai visoje JAV. Kasmet apklausiama apie 450 tūkst. suaugusių JAV gyventojų.
Tyrėjai nustatė, kad LGBTQ+ žmonės dažniau nei heteroseksualūs asmenys pranešė apie sparčiai pablogėjusią emocinę sveikatą po to, kai D. Trumpas pradėjo eiti pareigas Baltuosiuose rūmuose. M. Kuroki pastebėjo, kad emocinės sveikatos suprastėjimo šuolis tarp LGBTQ+ bendruomenės narių užfiksuotas dar 2016 metais. Taigi, tyrimo išvados esą rodo, kad „Donaldo Trumpo administracija galbūt neigiamai paveikė LGBTQ+ žmonių psichinę sveikatą".
Dar 2014 metais suaugusiųjų, kenčiančių nuo itin didelių emocinių sunkumų, dalis buvo 7,7 proc. LGBTQ+ asmenų grupėje ir tik 4,8 proc. heteroseksualių asmenų grupėje.
Iki 2019 metų šie rodikliai padidėjo iki maždaug 12 proc. LGBTQ+ asmenų grupėje, o heteroseksualių asmenų tarpe duomenys išliko panašūs - nuo emocinių sunkumų kentė 5 proc. gyventojų.
Be to, tyrėjai nustatė, kad LGBTQ+ žmonės tose JAV valstijose, kuriose laimėjo D.Trumpas, dažniau patyrė emocinių sunkumų ir jų pagausėjo, lyginant su LGBTQ+ žmonėmis, gyvenančiais valstijose, kuriose laimėjo Hillary Clinton.
„Prieš tapdamas JAV prezidentu, Donaldas Trumpas buvo plačiai žinomas kaip kandidatas į prezidento postą, pasisakantis prieš LGBTQ+, kuris, jei būtų išrinktas prezidentu, atšauktų teisinę apsaugą. Nuo tada, kai jis pradėjo eiti pareigas, Donaldo Trumpo administracija pradėjo kovą su LGBTQ+ bendruomene, o tai sukėlė grėsmę LGBTQ+ asmenų teisėms “,- savo tyrime rašė M.Kuroki.
Pasak tyrėjo, remiantis hipoteze, kad anti-LGBTQ+ judėjimas gali sukelti didesnį LGBTQ+ žmonių psichikos sutrikimų lygį, šiame tyrime buvo tiriama, ar pagausėję psichikos sutrikimai tapo dažnesni tarp LGBTQ+ žmonių lyginant su neheteroseksualiais asmenimis. 2016 metų pradžioje po to, kai D. Trumpas ėmė kabintis į prezidento postą, apklausų rezultatai iš tiesų atskleidė susirūpinimą keliantį prastos LGBT žmonių psichikos sveikatos būklės padidėjimą.
Tiesa, vertinant tyrimo rezultatus būtina atsižvelgti į tai, kad apklausos kasmet įgyja naują formą, o ne kartotinai apklausiami tie patys asmenys. Tai, pasak M.Kuroki, riboja galimybę daryti tvirtas išvadas dėl priežasties ir pasekmės ryšio. „Mes negalime užtikrintai priskirti LGBTQ+ psichinių sunkumų padidėjimo D. Trumpui ar jo administracijai“, - pabrėžė M.Kuroki.
Anot jo, būtina atlikti išsamesnius tyrimus. Galima mėginti išsiaiškinti, ar šiuo metu JAV prezidento pareigas einant Joe Bidenui, LGBTQ+ bendruomenės emocinė sveikata gerėja.
„Priešingai nei D. Trumpo administracija, J. Bideno administracija jau pranešė, kad svarbu apsaugoti LGBT asmenų teises. <...> Jei prezidentai daro įtaką LGBTQ+ asmenų psichinei sveikatai, tuomet turėtume tikėtis, kad prezidentaujant J. Bidenui sumažės ypatingas atotrūkis tarp LGBTQ+ asmenų ir nehetroseksualių žmonių“, - įsitikinęs M. Kuroki.