Šalies prezidento Gitano Nausėdos klišinės frazės apie tai, kaip svarbu saugoti „tradicinę" šeimą ir Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio homofobiški juokeliai bei frazės tapo tai, kas jau nieko nestebina. Tačiau ketvirtadienį, artėjant LGBTQ+ eitynėms Kaune, šie veikėjai sulaukė itin daug žiniasklaidos dėmesio. Praktiškai dėl tos pačios priežasties - eilinių homofobiškų pareiškimų.
V. Matijošaitis, G. Nausėda | kaunas.lt ir O. Posaškovos/Seimo kanceliarijos nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Nausėdos pasisakymas - ir vėl nuviliantis
Štai G. Nausėda ketvirtadienį patikino padarysiantis viską, kad tos pačios lyties asmenys negalėtų įsivaikinti. Taip jis sureagavo į „Kaunas Pride" organizatorių pateiktus reikalavimus užtikrinti Lietuvos LGBTQ+ bendruomenei lygias teises.
G. Nausėdos, kaip „tradicinių vertybių" gynėjo kelias prasidėjo dar net nesapnuojant, kad vieną dieną jis taps prezidentu. Bendradarbiaudamas su anti-LGBTQ+ organizacija „Laisvos visuomenės institutas", šis politikas viename interviu prakalbo apie „normalius" vyrus, suprask, neheteroseksualūs vyrai - nenormalūs. Tuomet po persikėlimo į Daukanto aikštę sekė gėdingas šeimų maršo dalyvių pasveikinimas gegužės 15-ąją vykusiame mitinge Vingio parke Vilniuje. Negana to, antrojo maršistų mitingo metu su homofobiškai nusiteikusiais veikėjais išėjo pasikalbėti ir pasveikinti jo patarėjas Povilas Mačiulis. Beje, trečiasis „tradicines vertybes" deklaruojančių asmenų rengtas protestas baigėsi riaušėmis prie Seimo rugpjūčio 10-ąją. Keista nebent tai, jog šįkart G. Nausėda jų nepasveikino.
Tačiau dar įdomiau yra tai, kad G. Nausėdos homofobija persmelktas elgesys vis sulaukia šoko, atrodo, tarytum prezidentas kažką panašaus būtų pareiškęs pirmą kartą. Medijose skambiomis antraštėmis dėstoma, kad prezidentas ir vėl nusiteikęs prieš LGBTQ+ asmenų lygiateisiškumą.
Kita vertus, LGBTQ+ teisių aktyvistų pasipiktinimą suprasti gal ir galima. Juk vis tik tai - šalies vadovas, kuris gali formuoti visuomenės nuomonę. Nors dėl jo realios įtakos kai kurie politologai ir abejoja, tačiau pareiškimai girdimi.
„Prezidentas šiandien pažadėjo padaryti viską, kad mano sūnus, augantis tos pačios lyties šeimoje, nebūtų teisiškai saugus", - „Facebook" paskyroje apgailestauja Laisvės frakcijos atstovas Seime Tomas Vytautas Raskevičius.
„Tarptautiniame politiniame kontekste tokie prezidento pasisakymai Lietuvą stato kartu su tokiomis šalimis kaip Lenkija, Vengrija ar net Rusija ir eilinį kartą sutraukia tarptautinės bendruomenės kreivus žvilgsnius ir daro gėdą", - pastebi LGBTQ+ teisių aktyvistas Pijus Beizaras.
Kaunas neturi mero, gerbiančio LGBTQ+ bendruomenę
O štai Kauno miesto meras V. Matijošaitis rado nišą pritraukti daugiau konservatyviai mąstančių rinkėjų, kuriems žmogaus teisės ir laisvės neatrodo tokios svarbios, kaip, pavyzdžiui, nemažai daliai vakarų Europos valstybių gyventojų.
„Nieko sau varo Kauno meras kalbėdamas apie „Kaunas Pride“, - stebisi Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis, cituodamas V. Matijošaičio pareiškimą, kuris skamba taip": „Mano asmenine nuomone, nebūtina visur ir viešintis. Jeigu visos tautybės ar kažkas pradės daryti Laisvės alėjoje paradus, tai nebus kur išeiti paprastiems miestiečiams. Laisvės alėja yra skirta gyventojams ir laisvalaikio praleidimui. Mano tokia nuomonė“
Šeštadienį 12 valandą LGBTQ+ bendruomenė rinksis prie Soboro, 13-tą valandą - pajudės Laisvės alėja | kaunas.lt nuotr. |
A. Rudomanskis ironizuoja: „Pasirodo, kad Kaunas turi atskirą Konstituciją, o pilietinės teisės - bus pagal merą ir jo nuomonę. VIVAT Europos kultūros sostinė! VIVAT Kaunas! #SvetimaGėda. Tiesiog privalu rugsėjo 4 d. 12 val. dalyvauti Kaunas PRIDE, kad miestas išliktų Lietuvos dalimi".
Tiek G. Nausėdos, tiek V. Matijošaičio populiarumą žiniasklaidoje galima paaiškinti tuo, jog šiuo metu visuomenėje dėl LGBTQ+ asmenų teisių yra susiformavusi stipri socialinė įtampa, LGBTQ+ bendruomenė vis labiau matoma. Juk ir „Kaunas Pride" šūkis „Tyla - mirtis" puikiai atspindi, kad nekalbant apie žmogaus teises, jos taps mirusios. Tikriausiai visuomenei reikia išsigryninti jai atstovaujančių politikų „vertybes" bei pasirinkti pusę bei kryptį, kuria ji judės toliau.