3 tūkst. - tiek dalyvių, planuojama, gali sutraukti „Kaunas Pride" eitynės. Nors Kaune, Laisvės alėjoje yra įvykę nemažo masto renginių, pritraukusių ir šimtus tūkstančių lankytojų, laikinosios sostinės pareigūnai kažkodėl susirūpino būtent „Kaunas Pride" eitynių saugumu neva dėl galinčių kilti minios spūsčių.
 |
| Kitos šventės policijai nesukelia tiek baimės, kiek „Kaunas Pride" eitynės | Andriaus Aleksandravičiaus/kaunas.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Policijos atstovų nesujaudino šių metų birželio 7-ąją įvykusios „Žalgirio" fanų eitynės, kurių metu į Laisvės alėją suplūdo minios sirgalių. Nejaudina pareigūnų ir rudens mugės, kurios pritraukia kur kas daugiau lankytojų nei planuojamas „Pride".
Tačiau pareigūnai LGBTQ+ eitynių bijo daug labiau. Pasirodo, kad lygybės renginio vieta Kauno pareigūnams šįkart atrodo pernelyg „siaura".
Skundžiasi, kad erdvė per siaura
„Tokiose vietose įžvelgiame rizikų – jeigu vienu metu susidarytų per didelis žmonių skaičius ar kiltų panikos priepuolis, kiltų sunkumų evakuoti žmones, spūstyje jie gali sutrypti vieni kitus“, – portalas lrytas.lt cituoja Kauno apskrities policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus viršininką Virginijų Petraitį.
Jis pažymėjo, kad Laisvės alėja yra ribota erdvė, apie kurią išsidėstę pastatai, dėl to nesaugu, jog joje būtų didelis kiekis žmonių.
Panašius argumentus Kauno policijos atstovai sakė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjams, sprendusiems, ar Kauno miesto savivaldybės sprendimas nesuderinti „Pride" eitynių, planuojamų rugsėjo 4-ąją, teisėtas.
Nors pareigūnai teigė, kad eitynes rengti nesaugu, teismas nusprendė, kad susirinkimų laisvė yra viena iš pamatinių žmogaus teisių, dėl to eitynes Kauno miesto savivaldybė buvo įpareigota suderinti.
Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.
Policijos abejonės, ar pavyks užtikrinti saugumą LGBTQ+ bendruomenės eitynių metu, kelia klausimų, kas lemia tokią pareigūnų baimę, mat anksčiau vykstant didesnio masto renginiams jie nuogąstavimų dėl spūsčių nėra išreiškę.
Šimtai tūkstančių susirinkti galėjo, o LGBTQ+ bendruomenei - kliūtys
Gegužės 1-osios profesinei sąjungai, organizuojančiai eitynes, teisme atstovavęs advokato padėjėjas Aivaras Žilvinskas nurodė, kad tą pačią dieną dėl vaikų renginio savivaldybė išdavė leidimą susirinkti 6 tūkst. žiūrovų ir dalyvių, todėl, anot teisininko, savivaldybės argumentai, jog esą Laisvės alėja per siaura eitynėms, skamba nerimtai. Anot jo, išdavusi leidimą vaikų renginiui, savivaldybė pati paneigė savo argumentus, jog į Laisvės alėją susirinkti didesnis kiekis žmonių negali.
Be to, A. Žilvinskas priminė, kad praėjusių metų rudenį Laisvės alėjoje buvo rengiama mugė, kai organizatoriai planavo, jog ji sutrauks nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. dalyvių per tris dienas.
Be to, A. Žilvinskas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Laisvės alėjoje jau baigti rekonstravimo darbai. Remontas - tai buvo dar vienas Kauno miesto savivaldybės argumentas teismui, kodėl eitynės neturėtų įvykti. Jį teisininkas paneigė teismui nurodęs, kad savivaldybė net pasirašė darbų atlikimo, perdavimo aktus, kas rodo, jog rangos darbai jau atlikti.
Meras eitynėse nedalyvaus
Tuo metu Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad LGBTQ+ eitynėse nedalyvaus, nors gavo kvietimą jose apsilankyti. Be to, miesto vadovas pareiškė, kad LGBTQ+ bendruomenė esą siekia būti „išskirtinė".
Kol kas spėjama, ar Kauno miesto savivaldybė skųs teismo sprendimą. „Kaunas Pride" organizatoriai tam ruošiasi bei teigia, kad taip gali būti siekiama vilkinti laiką, kad renginys neįvyktų. Štai Viktorija Kolbešnikova portalui delfi.lt sakė, kad jeigu savivaldybė nuspręstų skųsti sprendimą aukštesnės instancijos teismui, „tai būtų teismo laiko švaistymas. Nors visko gali būti, tačiau pažadu, jog rugsėjo 4 dieną renginys įvyks".
Anot jos, jeigu eitynės nebūtų suderintos, gali būti keičiamas jų formatas, nesankcionuotų veiksmų imtis nėra planuojama