Politikos mokslų studentas, Liberalų sąjūdžio narys Rokas Garliauskas įsitikinęs, kad kol Lietuvoje nebus suprantama, jog visi piliečiai turi būti lygūs nepaisant to, kokia yra jų seksualinė orientacija ar kita tapatybė, tol vargu ar mūsų šalyje vyks tinkama diskusija apie tai, kokią Lietuvą norime kurti. Kitaip tariant, pašnekovo nuomone, iš pradžių reikia spręsti žmogaus teisių problemas. Viena opiausių jų - LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumas, kurio Lietuvoje, deja, trūksta. R. Garliauskas kritikuoja šalies prezidentą Gitaną Nausėdą dėl populizmo, o taip pat ir politines partijas dėl neįvykdomų pažadų LGBTQ+ bendruomenei.
 |
| R. Garliauskas | Asmeninio albumo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Liberalaus jaunimo organizuotojo paskaitoje R. Garliauskas vedė paskaitą 30-čiai organizacijos narių apie LGBTQ+ lygiateisiškumą bei dalį savo minčių išdėstė joje. Jarmo.net nusprendė pasigilinti plačiau į R. Garliausko poziciją LGBTQ+ lygiateisiškumo klausimu.
-Lietuvoje pavasarį, o ir vasarą netilo kalbos apie LGBTQ+ bendruomenę, jos teises ir laisves. Ar šiuo metu ši tema dar kelia tiek aistrų, kiek jų buvo, kai Seimas sprendė Partnerystės įstatymo teikimo klausimą? - portalas jarmo.net pasiteiravo pašnekovo.
-Manau, kad migrantų krizė tą eterį nuo šio kultūrinio karo nusuko, bet manau, kad LGBTQ+ teisės išliks karščiausių temų posovietinėje erdvėje dėl Sovietų Sąjungos įtakos mums, mūsų regionui, visuomenė konservatyvi. Kol mes to neatsisakysime, kol žmonės nepradės mąstyti vakarietiškai, europietiškai, nepradės vertinti vienas kito kaip lygiaverčiais, tai tol šios temos liks labai karštos ir žmonės skaldysis į puses „už" ir „prieš".
 |
| R. Garliauskas | Asmeninio albumo nuotr. |
-Ką turite galvoje sakydamas kultūrinis karas?
-Kaip ir minėjau paskaitoje, tai gana paprastas konceptas, kai vakarų visuomenėse atsiranda tokie dariniai, kai žmonės nebesugeba diskutuoti, rasti bendro atskaitos taško. Taigi, prasideda kariavimas pasirenkant vieną pusę ir demonizuojant kitą pusę. Žiūrima kaip į priešą.
Kraštutinė dešinė laiko žydus ir musulmonus, migrantus kaip tą grupę, kuri atsakinga už visas problemas, kamuojančias vakarietišką visuomenę. O kairė mato, kad kapitalizmas, stambūs verslai kalti dėl socialinės atskirties. Taigi, dvi pusės turi dvi nustatytas pasaulėžiūras ir tarpusavyje net nesugeba diskutuoti, dalytis, eina į tokius kultūrinius karus, kurie dažniausiai pasibaigia pravardžiavimu, kartais - smurtu. Nerandama dialogo.
 |
| R. Garliauskas | Asmeninio albumo nuotr. |
-Lietuvoje turime tokį reiškinį, vadinamu šeimos gynimo maršais. Kaip minėjote, vyksta kažkoks jų paskelbtas karas už tradicinę šeimą demonizuojant LGBTQ+ bendruomenę. Kita vertus, o ta kita pusė - LGBTQ+ bendruomenė - kažką demonizuoja, tyčiojasi?
-Vertinčiau, kad LGBTQ+ bendruomenė to nedaro. Individai, nepaisant jų seksualinės orientacijos, turi savo asmenines pažiūras, bet pati bendruomenė kaip įvairių organizacijų šeima, kovojanti už LGBTQ+ teises, to nedaro, jie nori atrasti visuomenėje lygybę, nori, kad į jų privatų gyvenimą nebūtų kišamasi, kad jie galėtų gyventi kaip lygiaverčiai Lietuvos piliečiai, turėtų visas teises ir laisves, įskaitant ir santuoką, įsivaikinimą ir taip toliau. Bendruomenė kovoja neidama į kultūrinius karus. LGBTQ+ žmonės kantriai aiškina visuomenei apie teises, susakyti, kad jie yra visur - darbuose, mokyklose. Taigi, norima normalaus, oraus gyvenimo.
Juk pusė gyvenimo skirti elementarių žmogaus teisių apsaugai - pakankamai daug.
-Minėjote iššūkius, tenkančius Rytų Europos, postsovietiniams regionams. Kuo tie regionai išsiskiria iš kitų regionų?
-Visi tie dalykai puikiai atsispindi statistikoje. Palyginus Europos Sąjungos vidurkį su Lenkija, kuri laikoma postkomunistine erdve, tai čia žmonės jaučiasi ne taip drąsiai, labiau bijo vaikščioti gatvėje susikibus rankomis. Jie nesijaučia saugūs darbo vietoje. Dažniau jie patiria patyčias tiek vaikystėje, paauglystėje, darbo vietose, kai kurios įmonės atsisako darbuotojų vien dėl seksualinės orientacijos. Rytų Europoje statistika yra liūdnesnė lyginant su likusia Europos dalimi.
 |
| R. Garliauskas | Asmeninio albumo nuotr. |
-Remiantis LGBTQ+ teisių organizacijos „ILGA-Europe" paskelbtu LGBTQ+ teisių indeksu, Lietuva šiais metais užima 34-ąją vietą iš 49. Kaip manote, kodėl padėtis šalyje išlieka tokia sudėtinga? Juk atrodo, praėjo nemažai laiko po Sovietų Sąjungos griūties, bet teisių ir laisvių ne tiek jau ir daug atsirado LGBTQ+ bendruomenei.
-Tikriausiai tai milijono eurų vertas klausimas, ką daryti, kad būtų kitaip. Dažnai pagalvoju, prieš 2 ar 3 metus savo šalyje jaučiausi saugiau, bet karantino pasekmės, konspiracijos teorijos, žmonių negebėjimas kritiškai mąstyti skaitant tekstus paskatino tai, jog žmonės rado bendraminčius ir ėmė atvirai reikšti neapykantą internete, nors anksčiau tai laikė savo šeimos, draugų rate.
Lietuvoje, manau, LGBTQ+ situacija pablogėjo. Tai karantino pasekmės.
O politinės partijos dažnai apsiriboja deklaratyviais lozungais ir nesiima žmogaus teisių klausimus. Tai nėra apklausų ar referendumų klausimai. Tai tiesiog moraliniai vakarų liberalios demokratijos teisių klausimai. Arba tos žmogaus teisės yra, arba jų nėra. Negali turėti pusę jų ar trečdalį.
 |
| LGBTQ+ bendruomenė siekia lygybės | Asociatyvi Norbu GYACHUNG/Unsplash nuotr. |
Žmogaus teises užtikrinti paprasta, nes tai apsiriboja įstatymais, o mėginimas eiti su Partnerystės įstatymu yra realios politikos pavyzdys, kaip mėginama gerinti žmogaus teises. Manau, kad politinės partijos per mažai ties tuo dirba, jos užsiima kitais klausimais, nors aš manau, kad Partnerystės įstatymas turėtų būti pirmas klausimas visų politikų darbotvarkėje. Reikia užtikrinti, kad visi žmonės būtų lygiaverčiai, nes tik tada jie gali diskutuoti apie savo šalies ateitį, kuria kryptimi eiti - į kairę ar dešinę. Lietuva, atrodo, pradeda ne nuo to galo, žmogaus teisių klausimai laikomi nepopuliarūs, lieka nepaliesti.
Tiesa, mūsų valstybės institucijos, Vyriausybė, diplomatinė komanda mus demonstruoja kaip vakarietiškos Europos darinį, bet vieną iš tų esminių klausimų, kas yra žmogaus teisės, mes pamirštame.
Kaip vertinate prezidento poziciją, jog jis nebūtų pasirašęs Partnerystės įstatymo, jeigu Seimas jį būtų priėmęs?
-Aš manau, kad prezidentas galvoja apie savo antrą kadenciją ir jis elgiasi kaip populistas, kaip (Lenkijos prezidentas) Andrzej Duda, kaip (Vengrijos premjeras) Viktoras Orbanas. Tiesa, pastarieji 2 labiau iš ideologinės pusės, o prezidentas - iš populistinės pusės, skaito ir žiūri, kas vyksta, kas garsiausiai rėkia, o tą dabar, apsiskelbę tauta, daro šeimų gynimo maršo dalyviai. Kalba už visą tautą, už Jus ir mane. Ir prezidentas negeba kritiškai įvertinti šio darinio, kuris, mano galva, vykdo antivalstybinę veiklą. Nežinau, kokia jo nuoširdi nuomonė. Tai, kad būtų nepasirašęs, manau, yra nebrandumo parodymas, kadangi jis nebuvo politikoje ir gal net nesuvokia teisėkūros proceso. Stengiasi vaidinti karalių.
Savo neveiksmingumu Gitanas Nausėda didina socialinę atskirtį ir toliau marginalizuoja LGBTQ+ bendruomenę, kuri jau ir taip atstumta, - įsitikinęs R. Garliauskas.