Kai šių metų pavasario Seimo sesijos metu po teikimo buvo atmestas ir tobulinimui grąžintas Partnerystės įstatymas, tapo aišku - lygiateisiškumo dar teks palaukti. Įstatymas, kuris būtų suteikęs galimybę ir tos pačios lyties asmenų poroms įteisinti savo santykius, nepatiko ir Prezidentui - vasarą Gitanas Nausėda pareiškė, kad nebūtų jo pasirašęs. „Skaudu ir trumparegiška”, - tokiu žodžiu padėtį apibūdina Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) Valdybos pirmininkė Simona Padegimaitė.
 |
| Simona Padegimaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Vis dar be statuso
Pradėkime nuo to, jog šeimos yra įvairios. Konstitucinis Teismas dar (KT) išaiškino, kad atsižvelgiama ne į šeimas sudarančių asmenų lytis, o į santykių turinį - emocinio prieraišumo ryšį, pagarbos ir bendro gyvenimo faktą. Taigi, tos pačios lyties pora faktiškai sudaro šeimą, deja, jos teisiškai įregistruoti negali, taip neteisingai atribojama dalis visuomenės. Tos pačios lyties šeimos turi įgyti visiems įprastą dviejų žmonių bendro gyvenimo sureguliavimą ir apsaugą.
 |
| Konstitucinis teismas | jarmo.net nuotr. |
Konstitucinis Teismas 2011 m. bendrais bruožais apibrėžė konstitucinę šeimos sampratą nesiedamas šeimos santykių turinio su šeimos narių (šiuo atveju – partnerių) lytimi. Tai jau prieš dešimtmetį turėjo tapti ženklu Lietuvos politikams, kad reikia sureguliuoti civilinius santykius neheteroseksualioms poroms.
Deja, Seimo nariai to iki šiol nepadarė. Po paskutiniojo balsavimo 2021 m. salėje pasigirdo plojimai - sprendimu atmesti įstatymą dar jo pateikimo metu džiaugėsi konservatyviai ir homofobiškai nusiteikę politikai, laikantys LGBTQ+ asmenis mažiau žmonėmis, todėl ir mažiau vertais turėti lygias teises.
„Kalbant apie Partnerystės įstatymą ir tą faktą, kad jis nebuvo priimtas, galiu pasakyti tiek, kad tikrai skaudu ir apmaudu, bet negaliu teigti, jog tikėjausi, kad Lietuvos politikai bus pakankamai subrendę ir reikalingas įstatymas bus priimtas”, - dėstė TJA narė S. Padegimaitė.
 |
| Komikso iliustracija |
Iki Seime užregistruojant Partnerystės įstatymą, politikai ir analitikai skaičiavo, kokie šansai, jog įstatymas bus „prastumtas” ir toliau nagrinėjamas Seimo komitetuose. Štai politologas Mindaugas Kluonis portalui jarmo.net dar vasario mėnesį sakė, kad bent 45 Seimo nariai galėtų įstatymo projektą palaikyti. Tačiau sudėjus prieš partnerystę pasisakančių politikų skaičių - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, Darbo partijos ir beveik visos Mišrios Seimo narių grupės narius (dabar susijungusius į Regionų frakciją Seime) - išeina iki 50 parlamentarų. Visgi, politologas pastebėjo, kad anksčiau 20 Seimo narių balsavo už įstatymus, bloginančius LGBTQ+ bendruomenės padėtį.
Gegužės 25-ąją vykusio balsavimo metu sprendėsi Partnerystės įstatymo projekto likimas. Už pateikimą pasisakė 63, 7 - susilaikė, o 58 - prieš. Pritrūkus balsų, projektas atmestas ir grąžintas tobulinimui. Politologo prognozė iš dalies pasitvirtino.
 |
| Seimo posėdis | O.Posaškovos/Seimo kanceliarijos nuotr. |
Galima teigti, kad dėl Seime nepriimto įstatymo tos pačios lyties poros yra atsidūrusios tarp žemės ir dangaus: nors didelė dalis faktiškai kuria gyvenimą kartu, palaiko šeiminius santykius, tačiau įstatymiškai tokie asmenys niekaip nesiejami tarpusavyje.
Išeina, kad 2 vaikinai arba 2 merginos, mylinčios vienas kitą ir vedančios bendrą ūkį, tarkime, 10 metų, tėra kambariokai arba geriausi draugai. Tokios poros negali pasinaudoti įprastomis teisėmis, tokiomis kaip gauti informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų apie partnerių būklę, pagal įstatymą, be papildomo apmokestinimo, paveldėti turtą po partnerio mirties nesant testamentui, gauti socialinę paramą partnerio mirties atveju ar ligos atveju prireikus jį slaugyti, oficialiai atstovauti vienas kito vaikams ar juos įsivaikinti.
 |
| Duomenys iš leidinio „Daugiaspalvė šeimos vizija" |
Tai - tik keli pavyzdžiai. Kadangi pagal Konstituciją, šeima - valstybės pagrindas, šalis savo teisės sistemą iš esmės yra nukreipusi į sąlygų šeimoms pagerinimą. Deja, kol vienus žmones valstybė laiko šeimomis, o kitus - nevertais tokio statuso, tol visuomenėje susiduriama su nelygybe.
Politikų veiklos padariniai aptarinėjami net komiksuose
Ši tema nagrinėjama ir neseniai TJA išleistame komikse „Daugiaspalvė šeimos vizija”. Pasirodžiusiame leidinyje mėginama „atsakyti į klausimus, kurie neduoda ramybės tiek žmogaus teisių gynėjams, tiek daliai LGBTQ+ žmonių, tiek kiekvienam susiduriančiam su lytiškumu ir seksualine orientacija”.
Leidinyje, be kita ko, pradėtas vystyti naujas progresyvios visuomenės kritinis požiūris į partnerystės ir santuokos institutą. Pagal jį laikoma, kad santuoka ir partnerystė nepelnytai sukuria reikšmingai daug teisių ją sudariusiems lyginant su neregistravusiais bendro gyvenimo kartu, kurie negali ar pasirinko kitą gyvenimo formą arba net neturi teisės jos sudaryti.
TJA narė S. Padegimaitė, kalbėdama apie Lietuvoje kilusias diskusijas dėl lyčiai neutralios partnerystės, sakė: „Juk matėme iš dalies tokią galimybę turėti lygias teises, tarytum užuodėme gėlių kvapą, deja, pievos taip ir nepamatėme. Taigi, judame į priekį, bet ne pakankamai sparčiai. Jeigu mes lyginame Lietuvą su kai kuriomis kitomis šalimis, pavyzdžiui, Lenkija, galime teigti, kad Lietuva atrodo progresyvi. Kita vertus, neturėtume žiūrėti į blogus pavyzdžius ir sau tapšnoti per petį, kad o, mes ne tokie jau ir blogi. Tiesa ta, kad mes turėtume žvelgti į gerus pavyzdžius ir iš jų semtis įkvėpimo”.
Leidinyje „Daugiaspalvė šeimos vizija” teigiama, kad dalis teisių niekada nebuvo prieinamos LGBTQ+ asmenims Lietuvoje ir tai galbūt lemia tam tikrą adaptaciją prie status quo, kuri neretai tampa norma, o kartais siekis teises suvienodinti sulaukia net ir pačios LGBTQ+ bendruomenės narių nepalaikymo ar kritikos (kylančios iš homoseksualumo sisteminės denormalizacijos, dėl kurios susiformuoja vidinė homofobija), pavyzdžiui, labai daug LGBTQ+ asmenų vis dar nepritaria tos pačios lyties asmenų teisei įsivaikinti, galimybei translyčiams asmenims tarnauti kariuomenėje ir panašiai.
 |
| Merginų pora | Komikso iliustracija |
Atsakingo ir nepopulistiško elgesio sprendimų priėmėjų tarpe stoka iš dalies lemia ir visuomenės požiūrį į tos pačios lyties asmenų šeimas, lemia ir prastesnes galimybes Lietuvos piliečiams gyventi saugų ir orų gyvenimą, daro silpnesnę ir pažeidžiamą Lietuvos valstybę, nedraugiškų mums šalių apsuptyje.
„Kaip manai… Ar kada nors galėsime išeiti į miestą, drąsiai susikibusios, ir nejausti žmonių akių, įsmeigtų į mus?” - klausia Lidija, komikso, išleisto TJA iniciatyva, veikėja savo merginos.
Komiksą nemokamai galite įsigyti Vilniuje, adresu Vilniaus g. 22 TJA būstinėje arba nemokamai užsisakyti užsiregistravę šioje formoje.