Praėjusią savaitę Danijos sostinėje Kopenhagoje vykusiame didžiausiame LGBTQ+ renginyje šiais metais „WorldPride2021" dalyvavę LGBTQ+ aktyvistai ir politikai iš Lietuvos teigia, kad padėtis mūsų šalyje blogėja, tačiau Europos akys labiau krypsta į Vengriją ir Lenkiją. Parlamentarė Dovilė Šakalienė Kopenhagoje dalyvavo diskusijoje apie LGBTQ+ asmenų įtraukimą į darbo aplinką, Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) vadovas Artūras Rudomanskis ir „PES-Rainbow Rose" aktyvistas kalbėjosi su politikais, kaip būtų galima pagerinti LGBTQ+ teisių padėtį Baltijos šalyse, o Lietuvos gėjų lygos (LGL) atstovė Eglė Kuktoraitė kartu su kitais šios organizacijos nariais susitiko su žmogaus teises visame pasaulyje ginančiais „Amnesty International" aktyvistais.
 |
| Jarmo.net koliažas (JAV ambasados Vilniuje ir asmeninio archyvo nuotr.) |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Prisiminė bendradarbiavimą
E. Kuktoraitė portalui jarmo.net sakė, kad kartu su dar 3 žmogaus teisių aktyvistais - Vladimiru Simonko, Eduardu Platovu, Monika Antanaityte - dalyvavo žmogaus teisių konferencijos programos dalyse, taip pat įvairiuose susitikimuose.
„Susitikome su „Amnesty International" atstovais iš Danijos biuro, taip pat iš įvairių šalių atvykusiais aktyvistais. Prisiminėme patirtį bendradarbiaujant. Jie mums padėjo nuo 2010 metų, kai Vilniuje organizavome pirmąsias „Pride" eitynes, vesti mokymai aktyvistams, kurie turi mažai patirties, kaip elgtis susidūrus su neonaciais, kurie puola", - sakė E. Kuktoraitė.
 |
| Eduardas Platovas ir Vladimiras Simonko | JAV ambasados Vilniuje nuotr. |
Pašnekovė teigė, kad šiuo metu Lietuvos LGBTQ+ bendruomenės padėtis pablogėjusi, tačiau didžiausias „WordlPride2021" dalyvių dėmesys buvo skiriamas Vengrijai ir Lenkijai, kuriose priiminėjami homofobiški, diskriminaciniai, LGBTQ+ asmenų teises ribojantys įstatymai.
„Lietuva liko šiek tiek primiršta, bet mes priminėme, kad ir pas mus vis dar galioja (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymas, draudžiantis kalbėti apie homoseksualumą, - jarmo.net), ir ta padėtis nuo karantino pradžios ėmė blogėti", - teigė LGL atstovė.
 |
| Eglė Kuktoraitė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Neapykantą lėmė pablogėjusi psichinė sveikata
„WorldPride2021" taip pat dalyvavusi Seimo narė Dovilė Šakalienė portalui jarmo.net komentavo, kad nors įprasta manyti, jog teisiškai Lietuvoje viskas gerai - bet kokia diskriminacija draudžiama - tačiau iš tiesų yra įstatyminių ir politikos spragų.
„Pavyzdžiui, vien tai, kad vis dar nepavyksta priimti partnerystės įteisinimo reiškia, kad daug žmonių savo darbo aplinkoje nedrįsta pristatyti savo šeimos, o kai organizuojami renginiai ar skiriami paskatinimai darbuotojų šeimoms - tik nuo darbdavio malonės priklauso, ar LGBT darbuotojų šeimos bus laukiamos", - teigė politikė.
 |
| Šeštadienį Kopenhagoje vyko LGBTQ+ eitynės | „Rainbow Rose" nuotr. |
Ji „WordlPride2021" dalyvavo diskusijoje apie LGBTQ+ bendruomenės įtraukimą į darbo aplinką.
„Maža to, kadangi žinome, kad LGBT žmonės yra vieni pažeidžiamiausių, kai kalbame apie mobingą darbo vietoje, akivaizdu, kad aiškaus ir lengvai pritaikomo teisinio reguliavimo bei teisminių precedentų stoka ir čia skaudžiai paliečia LGBT darbuotojus.
 |
| D. Šakalienė | O.Posaškovos/Seimo kanceliarijos nuotr. |
Žinoma, tikrai vis mažiau atvejų, kai asmenys skundžiasi dėl savo lytinės orientacijos ar lytinės tapatybės buvę nepriimti į darbą ar atleisti, visgi, mano supratimu, galutinis tikslas yra užtikrinti saugią, orią, pagarbią aplinką darbo vietoje kiekvienam darbuotojui visomis aplinkybėmis", - aiškino D. Šakalienė.
Kalbėdama apie neapykantos atmosferą Lietuvoje, ji teigė, kad tikriausiai tai kyla iš dalies visuomenės baimės ir nežinojimo.
 |
| D. Šakalienė skaito pranešimą | A. Rudomanskio nuotr. |
„Mus gi pusei šimto metų buvo įkalinęs sovietmetis, kuomet represijų atmosferoje negalėjo nesustiprėti nesaugumas, o okupacinė valdžia agresyviai reikalavo persekioti kitoniškus žmones. Lėtai sveikstame ir laisvėjame, pokyčiai labai teigiami. Deja, COVID-19 pandemija visame pasaulyje sukėlė didžiulį nesaugumo jausmą, o socialinė izoliacija nubloškė žmones į itin prastą psichinės sveikatos būklę, kurią tik pablogino daugeliui kone vienintele pramoga tapęs naršymas socialiniuose tinkluose. Kaip matome iš Parlamentų puolimų įvairiose pasaulio šalyse - demokratijos ir žmogaus teisių puolimas tampa savotiška agresijos išleidimo forma, o baimė ir netikrumas dėl ateities nukreipiami ne sprendimų paieškai, bet atpirkimo ožių paieškai, nors visi suvokiame, kad tai - akligatvis ir po to teks vėl labai sunkiai stotis ant kojų", - įsitikinusi Seimo narė.
 |
| D. Šakalienės patarėjas Ruslanas Baranovas, D. Šakalienė ir A. Rudomanskis | Asmeninio archyvo nuotr. |
D. Šakalienė teigė, kad Kopenhagoje vykusiame renginyje labiausiai jai įsiminė Islandijos Prezidento Gudnio Johanesono pranešimai, kuriuose jis pasidalino skaudžiomis pamokomis. „Pirmasis atvejis, kai islandas prisipažino esąs homoseksualus, įvyko Danijoje, nes savo šalyje tas žmogus patyrė persekiojimą ir patyčias. Prezidentas nuoširdžiai džiaugėsi, kad šiandien jo šalis nuėjo labai didelį kelią ir stengiasi priimti kiekvieną savo pilietį tokį, koks jis ar ji yra", - sakė D. Šakalienė.
A. Rudomanskis: dalis politikų Lietuvoje renkasi populizmo kelią
„WorldPride2021" dalyvavo ir Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis. Jis portalui jarmo.net kalbėjo, kad dalyvavo politinės grupės „Rainbow Rose" delegacijos susitikime, subūrusiame 40 politikų.
 |
| A. Rudomanskis (kairėje) kartu su EP parlamentare iš Švedijos Evin Incir, EP parlamentaru iš Maltos Cyrus Engerer, EP parlamentaru iš Danijos Niels Fuglsang ir kitais politikais | „Rainbow Rose" nuotr. |
„Lenkija buvo itin akcentuota, tačiau skirta dėmesio ir Baltijos šalims. <...> Būdai įvairūs - kreipimaisi į politikus, susitikimai su jais. Dalis politikų gal ir palaikytų LGBTQ+ asmenų teises, bet reikia paskatinimo, paramos, parodyti, kad tai nėra kažkoks dalykas, dėl kurio jie prarastų kažką. Tenka pripažinti, kad kai kurie politikai pasirenka populistines nuotaikas Lietuvoje ne dėl to, kad patys asmeniškai homofobiški, bet mano, jog kitaip politiškai būtų nenaudinga ", - sakė A. Rudomanskis.
Pašnekovas teigė, kad Kopenhagoje vykstant LGBTQ+ bendruomenės renginiui, jautėsi tolerantiška atmosfera, Danija paliko įspūdį kaip tolerantiškos šalies, priimančios įvairius žmones, įspūdį.