Kampanijos „Be patyčių" koordinatorė, Vaikų linijos darbuotoja Eglė Tamulionytė teigė, kad patyčios vyrauja visoje visuomenėje - ne tik mokykloje ar internete. „Gali būti, kad tam (patyčioms) naudojamos skirtingos erdvės", - sakė ji. LGBTQ+ konferencijoje, surengtoje uostamiestyje šeštadienį, ji sakė, kad kaip ir daugumoje šalių, dažniau patyčias inicijuoja vaikinai, o LGBTQ+ žmonės patenka į tą grupę, kurios, kaip rodo nuomonės apklausos, vengia nemenka visuomenės dalis. Be to, su iššūkiai susiduria ir moterys, kurios, visuomenės nuomone, turi turėti kažkokias tariamas pareigas - apie tai papasakojo dr. Margarita Jankauskaitė.
 |
| Dr. Margarita Jankauskaitė | Jarmo.net.net nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
LGBTQ+ susiduria su didesne rizika
„Galime tik įsivaizduoti, su kokiomis patyčiomis jie susiduria", - apgailestavo E. Tamulionytė.
LGBTQ+ asmenys susiduria su daug didesnė rizika patirti patyčias nepaisant to, kokia jų socialinė padėtis ar gyvenamasis regionas, patikslino pranešėja.
 |
| E. Tamulionytė | A. Rudomanskio nuotr. |
Anot jos, švietimo sistemoje reikėtų numatyti patyčių prevencijos programą, kuria būtų sutarta aiškūs elgesio standartai, nes kai kuriems pedagogams, pavyzdžiui, homfobiškos patyčios yra tai, ką galima toleruoti, o kai kuriems - netinkamas elgesys, tad vieningumo trūksta ir mokiniai susiduria su pagalbos patiriant patyčias trūkumu.
Be to, patyčios patiriamos ir lyties pagrindu.
Pranešėja sakė, kad „mes negyvename lygioje visuomenėje. Gyvename visuomenėje, kurioje lyčių lygybė yra idealas, bet ne realybė".
Kalbėdama apie patyčių paplitimą skirtingose socialinėse grupėse, E. Tamulionytė teigė, kad drastiškų skirtumų nėra - patyčios nėra vien tik vyraujančios tarp tam tikros žemesnės ekonominės padėties vaikų. Patyčias gali patirti ir aukštesnės socialinės padėties žmonės.
 |
| Asociatyvi Sharon McCutcheon/Unsplash nuotr. |
E. Tamulionytė teigė, kad Lietuva pirmauja pagal patariamų patyčių statistiką jaunimo tarpe. Lyginant su Skandinavijos šalimis, kurioje patyčių kur kas mažiau, Lietuvoje nėra skiriama pakankamai dėmesio patyčių prevencijai.
„Tai yra dalis atsakymo", - kalbėdama apie tai, kodėl Lietuvoje toks aukštas patyčių lygis, sakė E. Tamulionytė.
Tiesa, ji pažymėjo, kad pirmąkart surinkus duomenis tarptautiniame moksleivių sveikatos tyrime, 40 proc. mokinių teigė, kad patiria patyčias mokymosi aplinkoje, o štai 2018 metais - 28 proc. mokinių.
 |
| Asociatyvi Anita Jankovic/Unsplash nuotr. |
„Pokytis, įvykis per dešimtmetį, susijęs su tuo, kad pradėtos vykdyti prevencijos programos. Tiesa, neturime pagrindo labai džiūgauti, nes nuo 2014 metų mažėjimo pokytis nėra žymus", - sakė E. Tamulionytė.
Patyčios patiriamos ir internete.
2020 metų duomenimis, patyčias patiria penktadalis mokinių. Šis tyrimas apėmė 9-19 metų mokinius.
Moterys susiduria su nuvertinimu
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė prisiminė Stambulo konvencijos reikalingumą, kadangi vis dar nėra teisės akto, numatančio, kad išžaginimas, įvykęs santuokoje, yra nusikaltimas. Anot jos, visuomenėje vyrauja tam tikros nuostatos, neva moterys turi turėti kažkokias pareigas.
Pasak dr. M. Jankauskaitės, lyčių stereotipai keliauja iš kartos į kartą. Gyvename patriarchalinėje struktūroje.
Moterys uždirba mažiau, jų darbas vertinamas menkiau. Socialinėje srityje dirbančių darbuotojų atlyginimai mažesni, o būtent šioje srityje ir dirba daugiau darbuotojų moterų.
„Moterų indelio akcentavimas labai nureikšminamas", - sakė pranešėja.
Anot jos, tam tikrose visuomenės grupėse esantys žmonės - homoseksualūs žmonės, moterys, senyvo amžiaus asmenys, nebaltaodžiai - lyginami su silpnais asmenimis.
„Homofobinės pažiūros taip pat susijusios su seksistiniu momentu. Sakoma, kad homoseksualūs vyrai nėra tikri vyrai. <...> Mes vyrą galime pažeminti vien tuo, kad jam priskiriame tam tikrus moteriškus bruožus. Tai kas yra ne taip su moterų socializacija?" - retoriškai klausė dr. M. Jankauskaitė.
Pasak jos, visuomenėje vyraujant moteriškų savybių susiejimas su prastesniu, mažiau vertingu aspektu, tad didžiausia problema yra ta, kad nesuvokiama, jog reikia keisti vyriškumo normas.
„Tikras vyras gali būti ir jautrus, ir paprašyti pagalbos, ir nebūtinai heteroseksualus, turintis iššūkių su sveikata", - sakė ji.
Tačiau visuomenės nuomonę keisti ne taip jau ir paprasta. Tad pasireiškia agresyvus elgesys, nukreiptas į tam tikrus žmones.