Sveiki, Tomai Tomilinai, kas geresnio? Sveikinu nebesant homofobiškos partijos nariu. Seniai bendravome - iš jūsų elgesio spėju, kad nelabai jaučiate tokį norą. Kita vertus, man vis tik reikėtų pasiaiškinti kelis dalykus, todėl rašau šį viešą laišką, nes į privačius nebeatsakote (kas yra Jūsų teisė, bet tai nereiškia, kad negaliu klausti, ypač, kai sprendžiate šalies gyventojų, taigi, ir mano likimą priimdamas vienus ar kitus sprendimus Seimo salėje).
 |
| J. Valaitis ir T. Tomilinas | Jarmo.net nuotr. (S. Padegimaitės ir Seimo kanceliarijos nuotr.) |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
2017 metų liepos 4 dieną parlamente užvirė ginčas dėl šeiminių santykių. Štai, čia stenograma, kas ką sakė. Jeigu labai trumpai, tai Rimantas Dagys pareiškė, kad „mes iš esmės įtvirtiname nuostatą, kad šeimos nariais laikomi visi partneriai, partnerystė ir iš to išplaukiančios visos pasekmės. Aš manau, kad tai iš tikrųjų negali būti toks reguliavimas". Povilas Urbšys pareiškė, kad kalbant apie šeimos sąvoką „kažkodėl norima dabar prisidengiant tarsi visai nekaltu dalyku, kuriuo šiuo atveju sprendžiamos ar įdarbinimo, ar transporto problemos, būtent traktuoti, kad šeimos nariai – tai sutuoktiniai arba asmuo, kurio sudaryta registruotos partnerystės sutartis". Atsieit, taip negalima. Nes neva tos pačios lyties asmenys, gyvenantys poroje, nieku gyvu negali būti šeima.
O dabar skaitome Jūsų pasisakymą po P. Urbšio replikų.
„Aš labai trumpai. Aš iš esmės pritariu kolegų išsakytoms mintims", - sakėte jūs.
Tik priminsiu, kad tiek 2011, tiek 2019 metais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad šeima remiasi ne lyties, o santykių turiniu. Tik tiek.
 |
| LGBTQ+ bendruomenė | rawpixel.com/freepik.com nuotr. |
Dar noriu paminėti, kad man nėra gaila, jog esate išmestas iš „valstiečių" partijos už šiais metais išsakytą savo kiek tolerantiškesnę nuomonę apie tos pačios lyties asmenų partnerystę (kad gal jau partnerystę sudarantys žmonės ir gali būti šeima), nes dabar Jums atsivėrė kelias stoti į progresyviau mąstančių partijų ar susibūrimų gretas ir nesijausti prastai, dėl ko man taip stipriai guodėtės.
Žinoma, po Jūsų išmetimo aš net nesu tikras, ko iš tos Karbauskio diktatūrinės partijos jūs iš esmės tikėjotės tiek į ją stodamas, tiek joje šitiek laiko būdamas. Pavyzdžiui, mano galva, progresyvių pažiūrų Seimo narė Dovilė Šakalienė nusprendė išstoti iš tokios represinės partijos ir iš karto ginti žmogaus teises, o ne terliotis tiek laiko su kolchozu. Bet šįkart ne apie tai.
 |
| Spauda | wirestock/freepik.com nuotr. |
Šįkart apie žiniasklaidos, žodžio laisvę ir politikų norą, ką apie juos turi ir ko neturi rašyti žurnalistai.
Pradėkime nuo to, kad žodžio laisvę demokratiškose visuomenėse gina įstatymai. Nedemokratiškose - negina arba gina tik tiek, kiek tai patogu politikams (bet vargu, ar tai tikroji laisvė). Žurnalistai, o ir kiekvienas mąstyti gebantis žmogus gali ir turi užduoti klausimus, ir tikėtis, kad į juos bus atsakyta.
Esate politikas ir viešas asmuo, ir į jūsų privatų gyvenimą aš nesikišu niekaip, bet man rūpi Jūsų, kaip ir kitų politikų, pozicija įvairiais valstybės valdymo klausimais. Kadangi jarmo.net specializuojasi LGBTQ+ teisių srityje, nusprendžiau pasidomėti Jūsų pozicija LGBTQ+ bendruomenės atžvilgiu kiek plačiau.
Taip buvo parengta publikacija „Tolerancijos nešėjas homofobiškoje partijoje ar gudrus stebėtojas?" - apie Jus, kaip apie politiką, kuris su laiku keitė savo poziciją partnerystės atžvilgiu.
Mano subjektyvia nuomone, net ir vieną dieną nesuteikti tos pačios lyties asmenims teisės į partnerystę yra labai daug. Net ir vieną dieną atimti iš žmogaus jo teisę į lygybę yra daug. Ir 2017 metais Jūs buvote tas žmogus, kuris nesistengė, kad Partnerystės įstatymas būtų priimtas. Pasirodo, žmogaus teisės, suprask iš Jūsų atsakymo, kažkaip turi būti „kompromisinės" (tuoj prieisim prie klausimo apie jūsų atsakymą). Ir publikacijoje buvo prisiminta, kaip jūs balsavote 2017 metais, kai buvo mėginama teikti Partnerystės įstatymą.
Prisiminta todėl, nes šiais metais prisistatėte kaip didžiausias LGBTQ+ bendruomenės gynėjas. Ir su tuo nieko nėra blogo.
Sako, nuomonės nekeičia tik durniai ir negyvėliai.
Nusprendžiau pasidomėti, kas lėmė nuomonės pokyčius.
Taigi, grįžtant prie jarmo.net turinio, publikacijoje buvo remtasi projekto „Mokslo pieva” metu atlikto tyrimo išvadomis. Priminsiu jas: „Pavyzdžiui, dažnai balsuojant LR Seime teisės aktui priimti reikalinga posėdyje dalyvaujančių parlamentarų balsų dauguma. Tai reiškia, kad balsų „Už“ dalis turi būti didesnė, nei balsų „Prieš“ ir „Susilaikė“ kartu sudėjus. Kitaip tariant, visiškai nesvarbu, ar LR Seimo narys balsuoja „Prieš“, ar „Susilaiko“ – abiem atvejais jis išreiškia nepritarimą teisės akto projektui (galioja principas: ne „Už“ = „Prieš“)”
Dabar žvelgiame, kaip balsavote Jūs 2017 metais. Susilaikėte. Reiškia, nebuvote Už, išeina, balsavote taip, jog įstatymas būtų atmestas, kitaip tariant, Prieš.
Kaip ir dera pagal visuomenės informavimo įstatymą, Žurnalistų etikos kodeksą, paklausiau jūsų, kodėl.
Atsakėte: „Balsavome taip todėl, kad frakcijoje buvo sutarimas, kad bus priimtos kitos, labiau kompromisinės, mūsų frakcijos parengtos Civilinio kodekso pataisos tuo pačiu klausimu".
Gerai, pozicija buvo aiški. Žmogaus teisės turi būti „kompromisinės". Ginčyčiausi su tokiu paaiškinimu, bet tąkart man labiau norėjosi išklausyti, o ne kvestionuoti.
Tačiau pasirodžius publikacijai, panašu, kad išsigandote savo pačio atsakymo. Išsityčiojau, paniekinau jūsų vardą, užgavau širdį - štai ką pradėjote man rašyti privačiai. Gerai, kad dar nenušoviau jūsų katino ir ant jo kapo nešokinėjau.
Visas veiksmas vyko dar prieš tai, kai šiais metais balsavote už Partnerystės įstatymą po pateikimo, beje - čia informuoju, kad skaitytojui būtų aišku.
Suklysti gali visi, ir, mano subjektyvia nuomone, 2017 metais jūs klydote, tik ar nebūtų paprasčiau tai pripažinti, o ne kaltinti visą pasaulį, tik ne save?
Jūs reikalavote papildyti jūsų poziciją. Mielai, Tomai, sutikau tą padaryti - tikrai galėjau papildyti Jūsų poziciją ir net paprašiau tą padaryti, ir teiravausi, kada tą padarysite. Atsakymas buvo toks, kad apie Jus rašau, o apie kitus - nerašau. Patarčiau Jums, gerbiamas Tomai, labiau panagrinėti jarmo.net turinį ir pažiūrėti, kiek politikų ir iš esmės asmenų čia yra paminėta. Ir nebūtinai „teigiamame" kontekste". Ir tada gerai pagalvoti, ar Jūsų išvada teisinga.
Dar klausėte manęs, kaip gali jaustis žmogus, kuris balsuoja „kitaip nei absoliuti dauguma jo pusės Seimo narių, kai perskaito tokį straipsnį", suprask, šiais metais palaikėte Partnerystės įstatymą, likę frakcijos nariai - ne, ir perskaitęs jarmo.net publikaciją pasijautėte emociškai sugniuždytas.
Ir aš manau, kad vis tik problema yra ne jarmo.net publikacija. Manau, kad problema buvo susijusi su tuo, kokioje frakcijoje jūs sėdėjote ir kaip joje jautėtės. Apgailestauju, kad kažkaip jautėtės. Ne aš Jus aprėkiau šiais metais balsavimo dėl Partnerystės įstatymo teikimo metu. Ir ne aš Jus iš tos partijos išmečiau. Ne aš Jus į ją įkišau. Ne aš balsavau kitaip, nei likusi dalis Jūsų buvusios frakcijos.
Ir Jūs pozicijos, beje, taip ir likote nepapildęs. Nebereikėjo. Matyt, ne tokie jau ir svarbūs tie publikacijoje keliami klausimai buvo, tiesa?
Beje, Tomai, ko dar negalima apie Jus rašyti, ir kokių klausimų Jums neužduoti?
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net