Vis dažniau ekranuose ir netgi realybėje galima pastebėti vyrus, demonstruojančius, kaip atlikti itin ryškų ir spalvingą makiažą, dėvinčius perukus ir moteriškus drabužius bei pasirodančius klubuose. Tai – vis populiarėjančios vadinamosios drag (t. y. persirengimo kitos lyties asmenimi) kultūros dalis. Lietuvoje šis reiškinys dar tik pradeda tvirtintis, tačiau kai kuriuose pasaulio miestuose prasilenkti su drag kultūros atstovu gatvėje jau tapę bene kasdienybe.
Jesus Boscan/Unsplash nuotr. |
Aistė Butrimaitė
zmogausteises.lt
Esminė drag kultūrą apibūdinanti ir nuo kitų ją atskirianti ypatybė ta, kad į kitos lyties rolę įsikūnijama tik laikinai, pramoginiais tikslais.
Drag kings (drag karaliai – moterys, įkūnijančios vyrus) and queens (drag karalienės – vyrai, persirengę moterimis) pasirodo filmuose, klubuose, realybės šou ir kituose renginiuose, pavyzdžiui LGBT+ paraduose ar specialiai šiai subkultūrai skirtuose drag shows, kur atlieka komiškus pasirodymus, dainas arba tiesiog dainuoja pagal fonogramą (angl. lip singing), be to šoka, vaidina.
Persikūnijimas į kitos lyties atstovą jiems – meno forma, savo alter ego išlaisvinimas, galimybė būti kuo tik nori ne tik per Helovyną. Svarbu pabrėžti, kad drag ir transseksualumo sąvokos nėra tapačios ir tik kai kurie transseksualūs asmenys gali būti laikomi drag kings ar queens, jei scenoje, renginiuose ar prieš kameras jie pasirenka įkūnyti kitą lytį.
Artem Gavrysh/Unsplash nuotr. |
Taip pat verta paminėti ir tai, jog, nors queens LGBT+ žodyne apibrėžia moteriškų savybių turintį homoseksualų vyrą, visgi ne visi drag queens (ar drag kings) yra būtent šios seksualinės orientacijos.
Kartais drag queens yra laikomos ir moterys, kurios dėl šou perdėtai išryškina savo moterišką išvaizdą, tačiau tikslesnis pavadinimas joms apibūdinti – tai faux, bio, diva ar female queens, o drag kings mėgdžiojantys vyrai vadinami faux kings. Bendrai tariant, drag kultūra – tai tik dar vienas lyties išraiškos būdas, kuris persipina su kitomis asmens tapatybėmis ir šio reiškinio ribas ir sąsajas nurodyti yra itin sudėtinga.
Jesus Boscan/Unsplash |
Drag queens
Taigi, kaip jau ir minėta, drag queens – tai vyrai, kurie pramoginiais tikslais įsikūnija ir hiperbolizuoja moters paveikslą. Kitas jiems apibūdinti taikomas terminas – female impersonators (liet. moterų įkūnytojai), tačiau dabar ne visos drag queens sutinka būti taip vadinamos – žymiausia amerikiečių drag queen RuPaul teigė: „Neįkūniju moterų! Kiek žinote tokių, kurios dėvi septynių colių aukščio kulniukus, keturių pėdų ilgio perukus ir lyg antra oda aptemptas sukneles?“.
Alejandro Cartagena/Unsplash nuotr. |
Ji teigė besirengianti kaip drag queen, o ne moteris. Kartais kyla nesusipratimų ir dėl to, kokį įvardį vartoti kalbant apie drag queen – jis ar ji. Dažnai drag queens pageidauja įvardžio „ji“, tačiau ne visoms tai yra svarbu ir galima išgirsti įvairių variantų.
Drag queen kultūros ištakomis būtų galima laikyti antikos periodą, kai dėl draudimo moterims pasirodyti teatro scenoje jų vaidmenis atlikdavo persirengę vyrai. Net ir panaikinus draudimą, ši tradicija išliko: siekiant komiškumo vyrai ir toliau teatre dėvėjo moteriškus drabužius (pvz., 19-20 a. populiarios „pantomimų damos“ ir „primadonos“), o žodis drag, reiškiantis persirengimą priešingos lyties drabužiais, pirmiausiai buvo pritaikytas teatrui ir, kaip kartais teigiama, galėjo atsirasti Šekspyro dėka, tačiau teatro pasaulyje drag queens dažniau buvo vadinamos female impersonators.
Tikroji drag kultūros pradžia – trečiasis ir ketvirtasis 20 a. dešimtmečiai, kai, per vadinamąją Pansy Craze besikuriant LGTB+ barams ir klubams nišą savo pasirodymams rado ir drag queens.
LGTB+ bendruomenė buvo itin varžoma, draudimai ypač išaugo šeštame ir septintame dešimtmečiuose. Drag queens turėjo vilkėti bent tris vyriškos aprangos atributus, kad nebūtų nubaustos.
Amerikietis José Julio Sarria, pirmasis savo homoseksualumo neslepiantis politikas ir LGTB+ organizacijos IICS Amerikoje iniciatorius, prisidėjo ir prie Drag Balls įkūrimo. Tai buvo lyg brolija (seserija) visoms drag queens, kur jos galėjo rengti pasirodymus bei varžytis tarpusavyje, taip pat gauti materialinę bei moralinę paramą.
Neilgai trukus prasidėjo Stonewall riaušės – 6 dienas trukęs LGTB+ bendruomenės maištas prieš policijos įsiveržimą į LGTB+ barą Niujorke 1969 m. birželio 28 d., paspartinęs kovą dėl LGTB+ teisių visame pasaulyje.
Pop kultūroje drag queens iškilo 80-aisiais, jos gavo publikos pripažinimą ir ėmė vis dažniau pasirodyti TV laidose bei filmuose. Viena žinomiausių to meto drag queens – Lady Bunny, išgarsėjusi dėl savo komiškumo, vaidybos bei DJ veiklos, taip pat buvo viena iš Wigstocko – lyg Woodstocko festivalio visoms drag queens – įkūrėjų. Didelę įtaką drag kultūrai turėjo 80-aisiais ir 90-aisiais Niujorke išpopuliarėjęs Club Kids (Klubo vaikų) judėjimas. Jie dėvėjo ekstravagantiškus, iššaukiančius kostiumus, peržengė visas iki tol nustatytas ribas įsikūnydami ne tik į moterų personažus ir kostiumų įvairove sukūrė judantį meną.
90-aisiais visą drag kultūrą reformavo tikriausiai žinomiausia ir įtakingiausia visų laikų drag queen RuPaul, dar vadinama drag motina (angl. drag mother) visoms drag queens, 1994 m. išgarsėjusi savo daina Supermodel ir fenomenaliu, apdovanojimų pelniusiu šou RuPaul‘s drag Race, kuriame nuo 2009 m. iki šių dienų drag queens varžosi dėl geriausios titulo ir galimybės išgarsėti. Šis šou leido atsiskleisti daugiau nei 100 drag queens ir suteikė pagreitį visai drag kultūrai – buvo pradėti rengti DragCon renginiai, leidžiami šou dalyvių sukurti ar įkvėpti produktai, jos vis dažniau ėmė rodytis viešumoje ir socialinėje erdvėje, taigi buvo sukurta drag queens industrija.
Drag queens Lietuvoje
Naglis Bierancas ir jo „Razinka“
Buvo sukurta ieškant išskirtinio personažo vakarėliui Nauji metai su Razinka – Brazzi fotostudijoje, ir šis vaidmuo teko, kaip draugai jį apibūdino, nieko nebijančiam fotografui Nagliui Bierancui. Beje, kičo tematikos vakarėlyje pasirodė ir kita drag queen – Lolita Zero.
Tomas Alenčikas – Alen Chicco
Alen Chicco | Stop kadras |
Pastarajame X faktoriaus sezone savo išvaizda labiausiai iš visų išsiskyrė Alen Chicco. Be puikaus balso tembro ir teatrališkumo jis stebino ir makiažu, aukštakulniais ar pasirinktais drabužiais, o pasibaigus X faktoriui ir toliau kuria ekstravagantiškus įvaizdžius, šiai veiklai plėsti su drauge neseniai atidarė meno studiją Studio 91. Jis atskleidžia, kad šiuo projektu tikisi populiarinti drag kultūrą ir padėti Lietuvos žmonėms tapti laisvesniais.
Regany Sparks
Regany Sparks | Stop kadras |
Regany Sparks – pirma lietuvių (nors šiuo metu gyvena Danijoje) drag queen YouTube platformoje, debiutinį savo video įkėlusi visai neseniai, birželio pabaigoje. Nors Lietuvoje tai visai naujas reiškinys, Regany Sparks susilaukė daug palaikymo ir padrąsinančių žodžių, o pagrįstą kritiką priėmė su supratingumu. Ji pati džiaugiasi būdama pirmoji ir jos kuriami su drag kultūra susiję video tikrai turėtų praplėsti lietuvių akiratį ir sumažinti neigiamą nuomonę apie visą LGTB+ bendruomenę.
Tomas Vytautas Raskevičius – Okeanidė
Tomas Raskevičius – buvęs LGL (Lietuvos Gėjų Lygos) žmogaus teisių politikos koordinatorius, jis mėgsta laužyti stereotipus ir savo lytį įvardina kaip mixed arba plural. Net ir nebūdamas Okeanidės vaidmenyje jis mėgsta dėvėti aukštakulnius, o Okeanidė dalyvauja įvairiuose renginiuose Vilniuje ir kitose šalyse. Įkvėpimo šiam personažui Tomas sėmėsi iš vakarų kultūros – mintis įsikūnyti į Okeanidę jam kilo gyvenant Amerikoje, kur drag kultūra daug labiau išpopuliarėjusi.