Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) pirmadienį paskelbė, kad Europos Komisijai pradėjus teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl netinkamo teisės sistemos reagavimo į ksenofobiją ir rasizmą, į saugomų charakteristikų sąrašą siūloma įtraukti ir tokius požymius kaip lytinė tapatybė bei pilietybė.
 |
| Translyčiai asmenys yra viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų atžvilgiu | freepik.com dizainas |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Nevyriausybinės organizacijos LŽTC pranešime skelbiama, kad dar 2010 m. kovo 31 d. Ministrų Komitetas priėmė priemonių rekomendaciją dėl kovos su diskriminacija seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės pagrindu.
„Ministrų Komitetas rekomendavo valstybėms narėms užtikrinti, kad būtų priimtos ir veiksmingai įgyvendintos įstatyminės ir kitos priemonės, skirtos kovai su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės bei užtikrinti pagarbą lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų žmogaus teisėms ir skatinti toleranciją jų atžvilgiu. Taip pat pažymėta, jog valstybės narės turėtų užtikrint veiksmingą, greitą ir nešališką tiriamų nusikaltimų bei kitų incidentų tyrimą, kai yra pagrindo įtarti, kad pažeidėjo motyvas buvo aukos seksualinė orientacija ar lyties tapatybė", - teigia LŽTC atstovai.
Tačiau mūsų šalyje teisėsauga reaguoja ne itin tinkamai. „Lietuvoje lytinė tapatybė vis dar nėra pripažįstama kaip diskriminacijos ar neapykantos nusikaltimų pagrindas, nors Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, translyčiai asmenys yra viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų atžvilgiu", - apgailestaujama pranešime.
Jame taip pat nurodoma, kad „birželio 10 d. Europos Komisija pradėjo teisės pažeidimo procedūrą dėl Tarybos pamatinio sprendimo 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis netinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje".
Komisijos nuomone, Lietuva neįvykdė savo įsipareigojimų, kadangi Baudžiamajame kodekse nėra atskirai išskirti nei „odos spalvos“, nei „etninės kilmės“ kriterijai kaip savarankiški nusikalstamos veikos požymiai.
„Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti Baudžiamojo kodekso pakeitimus dėl neapykantos nusikaltimų, kuriems pasiūlymus pateikė ir Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC).
LŽTC siūlo be planuojamų saugomų charakteristikų įtraukti tokius požymius kaip lytinė tapatybė bei pilietybė", - paskelbė LŽTC
2018 metų duomenimis 15 Europos Sąjungos valstybių buvo įtraukusios lytinę tapatybę į neapykantos nusikaltimų tesės aktus.
Siekiant suvienodinti Lietuvos teisės aktuose numatytus diskriminacinius pagrindus, kartu siūloma kaip savarankišką nusikalstamos veikos požymį įtraukti pilietybę, kuris yra įrašytas Lygių galimybių įstatyme bei Visuomenės informavimo įstatyme.