Viena iš Lenkijos regioninių asamblėjų neišlaikė žmogaus teisių egzamino. Nors Europos Sąjunga pareiškė, kad visiems Lenkijos regionams, kurie skelbiasi „zonomis be LGBTQ+", atims finansavimą, Malopolskos regionas po asamblėjos balsavimo tebesiskelbia vieta, kuriame nėra vietos LGBTQ+ bendruomenei.
 |
| Pietinėje Lenkijos dalyje - daugiausia regionų, kurie skelbiasi „zonomis be LGBT". Platinami ir homofobiško turinio plakatai. Tiesa, visi šie veiksmai Lenkijai kaip reikiant kainuos | Jarmo.net koliažas (twitter.com/skkboz ir Ibrahim Boran/Unsplash nuotr.) |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pietiniame Malopolskos regione ketvirtadienį, rugpjūčio 19 d., vyko balsavimas, ar ši teritorija turėtų būti toliau pripažinta „zona be LGBT", praneša naujienų agentūra „Reuters".
Vietos valdininkai teigė gavę Europos Komisijos (EK) laišką, kuriame teigiama, kad atsisakę gerbti LGBTQ+ teises, jie gali prarasti daugiau nei 2,5 mlrd eurų finansavimą.
Regionas buvo raginamas atsisakyti vietos be LGBTQ+ statuso rezoliucijos, kuri buvo priimta dar 2019 metais
EK perspėjo, kad regionas turėtų atsispręsti ne vėliau kaip iki rugsėjo vidurio.
Nors regione buvo pateiktas opozicijos pasiūlymas panaikinti rezoliuciją, tačiau ketvirtadienį po balsavimo triumfavo konservatyvi Lenkijos partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kuri siekė regiono statusą išsaugoti.
Janas Duda, Lenkijos prezidento Andrzejaus Duda tėvas, buvo vienas iš tų, kurie balsavo prieš pasiūlymą panaikinti „zonas be LGBT"
„Mes negalime paprasčiausiai neigti to, kas buvo pasakyta 2019 metais", - sakė jis.
Tiesa, J. Duda užsiminė, kad deklaraciją reikėtų perrašyti, nes esą ji pasaulio akyse buvo neteisingai suvokta.
Robertas Biedronas, aukšto rango politikas, dirbantis Europos Parlamente, po Lenkijoje įvykusio balsavimo teigė, kad LGBTQ+ asmenys nukentėjo nuo šalies valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ neapykantos ir pykčio.
„Vėlgi PiS neapykanta ir pyktis pasirodė svarbesni už piliečių gerovę, ir jie (žmonės) labiausiai nukentės nuo šio sprendimo“, - pareiškė R. Biedronas.
EK tiek prieš Lenkiją, tiek prieš homofobiškus įstatymus priimančią Vengriją šiais metais pradėjo teisės pažeidimo procedūrą. Tai gali užtrukti kelerius metus, tačiau Europos teisingumo teisme nustačius pažeidimus, šalims gali grėsti finansinės baudos. Beje, Vengrija, kurios paskutiniu akibrokštu tapo priimtas „gėjų cenzūros" įstatymas, išreiškė paramą Lenkijai.