Visuomenėje pasigirsta nuomonių, jog LGBTQ+ bendruomenė, spręsdama Lietuvoje kylančias lygiateisiškumo problemas, pernelyg skuba. Gegužės 25-ąją vykusioje „Žinių radijo" laidoje „Dienos klausimas" vienas klausytojų pareiškė, kad tokie jautrūs klausimai, susiję su LGBTQ+ asmenimis, turi būti sprendžiami po truputį, o ne reikalaujant visų teisių iškarto. Tuo metu Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko atsakė, kad Lietuvoje pakankamai ilgai nebuvo sprendžiamos žmogaus teisių problemos. Anot jo, iki 1993 metų mūsų šalyje net galiojo gėdingai vertinamas Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę vyrams už homoseksualius santykius, ir nors šio straipsnio neliko, per daugiau nei 30 Nepriklausomybės metų vis dar yra gausybė problemų, susijusių su LGBTQ+ teisėmis, tad laukti nebegalima - teises būtina užtikrinti dabar, o ne etapais, nes pro akis lekia žmonių gyvenimai
 |
| Vladimiras Simonko | LGL/Augusto Didžgalvio nuotr. (facebook.com/lgl.lt) |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Žinių radijo" klausytojas aiškino, kad LGBTQ+ bendruomenė tariamai pernelyg spaudžia visuomenę, nesidera, nenori diskusijų.
„Aš manyčiau, kad tie trisdešimt metų nepadėjo Lietuvai tą naratyvą pakeisti", - atsakydamas dėstė V. Simonko.
Anot jo, Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo gerbti kiekvieno žmogaus teises, tačiau iki dabar kyla nemenkų iššūkių.
„Tai yra ne spaudimas, tai yra žmonių gyvenimai', - kalbėjo V. Simonko.
Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Andrius Bielskis „Žinių radijui" sakė pritariantis, kad žmonių teisės yra pažeidžiamos, todėl nemano, kad LGBTQ+ bendruomenė pernelyg spaudžia visuomenę.
„Jeigu jie yra diskriminuojami, nematau jokio rimto, racionalaus argumento, kodėl tas neteisingumas neturėtų būti ištaisytas iškart, kodėl reikėtų kažkam sakyti, kad taip, jūsų teisės pažeidžiamos, bet jūs palaukit", - kalbėjo teisininkas.
Prezidentas praleido svarbią progą
Komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos sprendimą nepasirašyti Vengrijos homofobišką „gėjų propagandos" įstatymą Vengrijoje smerkiančio laiško, kurį pasirašė 17 ES šalių lyderių, V. Simonko teigė, kad toks prezidento elgesys jam nebuvo naujiena.
„Prezidentas rodo savo poziciją, bet man skauda todėl, nes Europos Sąjungos kontekste mes pasirodėme ne itin gerai, galbūt praleidome progą, kad mes esame tolerantiška ir skatinanti pagarbą kiekvienam žmogui nepriklausomai nuo jo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės", - sakė LGL vadovas.
Jis teigė manantis, kad gali susidaryti toks įspūdis, jog Lietuva prisijungė prie Lenkijos, Vengrijos ir rytų kaimynų, kurie turi panašias pozicijas.