Taigi, pasakojimas apie klestinčius Sodomos ir Gomoros miestus, kurių gyventojai tapo godūs, savanaudžiai ir ne tik nesvetingi (o svetingumas Senojo Testamento kontekste buvo vienas iš moralės pagrindų, kuriam nusižengti reiškė nuodėmę), bet dar ir pavojingi svetimšaliams yra tikrai aktualus šių dienų žmogui. Pastaruoju metu, kai mėgstama kalbėti apie daugumos piliečių teisę spręsti kaip gyventi mažumai, visai neblogai prisiminti, kad Viešpats sunaikino visą miestą, nes jame nerado net dešimties teisiųjų. Savo tiesos ir teisingumo susirinkusi vykdyti įtūžusi minia nebūtinai žino kas yra geriausia miestui arba valstybei.
 |
| Asociatyvi Norbu GYACHUNG/Unsplash nuotr. |
Jūratė Griškėnaitė
vertėja
Senojo Testamento Kunigų knygos 18 sk. prasideda nuo Dievo nurodymo izraeliečiams nesielgti taip „kaip elgiamasi Egipto žemėje, kur gyvenote, ir nesielgsite, kaip elgiamasi Kanaano krašte, į kurį jus vedu“. Kaip žinome, Mozė jau buvo išvedęs savo tautą iš Egipto vergovės į Pažadėtąją žemę ir klaidžiojo po dykumą, kurdamas tautos ir religijos pamatus. Taigi, šiame skyriuje išdėstyti draudimai, susiję su lytiniais santykiais tarp giminaičių. Po jų randamas įrašas, kuris lietuviškame vertime skamba „nesugulsi su vyriškiu tarsi su moterimi“ – viena iš populiariausių Šv. Rašto citatų, naudojamų prieš homoseksualius žmones.
 |
| Asociatyvi Norbu GYACHUNG/Unsplash nuotr. |
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas kaip ir labai aišku, bet ar tikrai taip yra? Pirmiausia, žinoma, turime prisiminti kontekstą, kuriame Mozė surašė šiuos nurodymus: patriarchalinę visuomenę, kurioje moteris užėmė gerokai žemesnį statusą, tad elgtis su vyru kaip su moterimi reiškė pažeminti vyrą. Iš įvairių istorinių šaltinių žinoma, kad toks prievartinis elgesys buvo būdingas užkariautojams, siekusiems pažeminti nugalėtus priešus. Tikriausia nereikia priminti, kad Mozė (galėjo gyventi 13 – 12 a. pr. Kr.), kuris tradiciškai laikomas Penkiaknygės (galutinį pavidalą įgijusios tik 6 a. pr. Kr.) autoriumi, rašė hebrajų kalba.
 |
| Asociatyvi „Unsplash" nuotr. |
Antra problema yra teksto formuluotė originalo kalba ir jos vertimas. Senuosius raštus tyrinėjantys mokslininkai iki šiol negali tiksliai pasakyti, kas čia turima galvoje. Hebrajų kalba parašytas tekstas, verčiant tiesiogiai, lietuviškai skambėtų maždaug taip: „ir su / vyru / ne / tu sugulsi / atsigulimą moters ARBA [iš] lovos moters“. Paskutinė frazė ir yra neaiškiausia, mat gali reikšti ne sugulimą su vyru tarsi su moterimi, bet su vyru iš moters lovos. Teksaso universiteto doc. dr. Bruce‘as Wellsas aiškina, kad būtent antroji prasmė yra teisinga. Jo manymu, „moters lova“ tekste reiškia ne tik lytinius santykius su moterimi, bet ir kitus moters giminystės ryšius. Taigi, taip vertinant tekstas draudžia santykius su vedusiais vyrais ir su moterimi kraujo ryšiais susijusiais jaunuoliais (pvz. vyro įsūniais).
 |
| Asociatyvi Norbu GYACHUNG/Unsplash nuotr. |
Galiausiai, problemų netrūksta ir su pačiu tekstu originalo kalba. Harvardo prof. dr. Idanas Dershowitzas tyrinėdamas šią dalį pastebėjo keistai besikeičiantį sakinių stilių ir minties šuolius.
Problematiškos dvi eilutės gana keistai skamba ir lietuviškai: „savo tėvo nuogumo – tai yra savo motinos nuogumo – neatidengsi, ji yra tavo motina, jos nuogumo neatidengsi“ ir „neatidengsi savo dėdės nuogumo – tai yra nesueisi su jo žmona – ji yra tavo dėdienė“. Ir jei iki tol visiškai aišku su kuo draudžiama sueiti (t. y., atidengti nuogumą), šiose eilutėse tarsi pateikiamas patikslinimas, kad turėta galvoje motina arba dėdienė, bet tuomet tampa nebeaišku, ką reiškia tėvo ir dėdės nuogumo atidengimas ir kodėl tik šie giminės vyrai įrašomi atskirai, ypač jei toliau atsiranda bendras santykių tarp vyrų draudimas. Profesorius mano, kad tokie požymiai rodo kitų autorių vėliau darytą teksto redagavimą, siekiant jį pritaikyti tuometiniam supratimui.
 |
| Asociatyvi Arturo Rey/Unsplash nuotr. |
Ir pagaliau galime savęs paklausti, ką Mozė galėjo galvoti apie santykius tarp moterų? Ar jie buvo nesvarbūs todėl, kad nekilo jokia grėsmė sėklai, iš kurios turėjo būti auginama tauta?
Aišku tik tiek, kad niekas iki galo nėra aišku. Tačiau Šv. Rašto vertimuose ši vieta formuluojama labai laisvai, galima rasti net tokias frazes kaip „praktikuoti homoseksualumą“. Taigi, viskas labai priklauso nuo vertėjo ar perfrazuotojo (tikrai taip: ne visos Biblijos yra vertimai iš originalo kalbos, o kai kurios net nėra vertimai) valios.