Psichologiją Vilniaus Universitete studijuojanti programos „Be etikečių" atstovė Julija Baublinskaitė sako, kad po feminizmo judėjimu patenka daugiau žmonių nei vien tik moterys. Feministai, anot jos, kovoja ir už translyčių bei nedvinarių (angl. non-binary) asmenų teises. Taip pat, anot pašnekovės, feminizmo judėjimui ne ką mažiau svarbi ir vyrų gerovė.
 |
| Julija Baublinskaitė | „PBmoments" nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
-Kokia yra feminizmo svarba šiais laikais? Kokios moterų teisės vis dar nėra užtikrinamos? Kodėl svarbu apie tai kalbėti? - jarmo.net pasiteiravo J. Baublinskaitės.
-Svarbu kalbėti apie feminizmą, nes feminizmas apima ne vien teises moterims, bet ir lygias teises visiems žmonėms, taigi, ir vyrams, ir „non-binary", ir translyčiams žmonėms. Nemanau, kad tos teisės jau yra užtikrintos. Nors visi turi lygias teises balsuoti, bet, pavyzdžiui, LGBTQ+ bendruomenė vis dar negali susituokti, įteisinti santykių ir taip toliau.
 |
| Asociatyvi Delia Giandeini/Unsplash nuotr. |
Be to, moterys vis dar patiria visuomenės spaudimą tiek dirbti apmokamą darbą, tiek po jo grįžus namo rūpintis šeima, vaikais, susilaukti vaikų net jeigu nenori. Yra daug pakankamai asmeninių problemų, kurios yra bendros daugeliui moterų.
Feminizmas, taip pat, yra reikalingas ir vyrams dėl to, nes patriarchalinė visuomenė juos veikia psichologiškai, emocinė sveikata prastėja. Egzistuoja tam tikri standartai, ką reiškia būti moterimi ir vyru. Šie standartai kilę iš patriarchalinio įsivaizdavimo, kuris sukuria psichologinį spaudimą, turintį tikrai liūdnas pasekmes.
-Feminizmas. Šis žodis neretai kai kurių žmonių vartojamas neigiamame kontekste. Kai kurie feminizmą vadina ideologija, kuri neva kenkia visuomenei. Ką galėtumėte atsakyti taip mąstantiems žmonėms? Iš kur, jūsų nuomone, kyla toks požiūris?
-Aš manau, kad kaip ir daugelis kitų neigiamų įsivaizdavimų apie socialinius judėjimus, toks požiūris kyla dėl to, nes jeigu kažkas keičiasi, tai žmonės to pokyčio bijo, nenori nepaisant to, jog tai yra teigiami pokyčiai. Deja, visuomenė vis dar bijo pokyčių.
 |
| Julija Baublinskaitė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Stipriai neigiamas feminizmo įsivaizdavimas kyla ir dėl to, nes mes vis dar gyvename patriarchalinėje visuomenėje ir daug kam būtų nelabai naudinga pripažinti, jog jie turi tam tikras privilegijas, kurių neturi kiti žmonės.
Socialiniai judėjimai neretai būna sutapatinami su ekstremaliausia jų puse ir, tarkime, tikrai egzistuoja radikalusis feminizmas, bet joje tėra mažuma, o didžioji dalis tų už žmogaus teises pasisakančių žmonių netapatina savęs su radikaliuoju feminizmu.
Nežinau, ar feminizmą galima vadinti ideologija. Tai yra geresnio gyvenimo visiems žmonėms siekis ir judėjimas už tai.
 |
| Julija Baublinskaitė | Asmeninio archyvo nuotr. |
-O kaip jūs save įvardytumėte? Ar jūs esate feministė?
-Taip, esu. Man atrodo, kad labai svarbu palaikyti šias idėjas ir siekius, svarbu save įvardyti kaip feministę ar feministą, nes tie žodžiai savyje tarytum neša galią. Jeigu yra žmonės, kurie feminizmą tapatina su neigiamu reiškiniu, tuomet kuo daugiau žmonių sakys, kad aš esu feministas ar feministė, tuo labiau visuomenė suvoks feminizmą kitaip. Nereikia bijoti šio žodžio. Verta priimti tai kaip savo įsitikinimų dalį.
-Kokios yra jūsų aplinkoje reakcijos, kai kalbate su šeimos nariais, draugais, pažįstamais apie feminizmą?
-Man labai pasisekė, kad mane supa pakankamai atviri ir palaikantys žmonės, nemaža dalis jų save įvardija kaip feministus, bet pasitaiko, jog kai kurie žmonės sutrinka. Tai nebūtinai yra neigiamos reakcijos, bet pasimetimas matomas, dalis nežino, kaip reaguoti, kai pradedu kalbėti apie feminizmo temas.
 |
| Asociatyvi Miguel Bruna/Unsplash nuotr. |
Atrodo, kad kartais žmonės nepagalvoja, kodėl feminizmas vis dar yra reikalingas. Feminizmo reiškė, kai kurie galvoja, pasibaigė tada, kai moterys gavo teisę eiti į darbą ir uždirbti tiek pat, kiek vyrai, regis, nieko daugiau nebereikia. Taigi, dėl to sulaukiu klausimų, kodėl šių dienų visuomenėje vis dar reikalingas feminizmas, ar aš nekeliu audros stiklinėje, ten, kur jos nėra. Taigi, tokiais atvejais stengiuosi argumentuoti, kodėl feminizmas vis dar reikalingas.
-Mūsų visuomenėje neretai sutinkame sąvokas „moteriškumas" ir „vyriškumas". Jūsų nuomone, ar iš esmės egzistuoja „moteriškumas" ir „vyriškumas", ar vis tik tai tėra dirbtinai sukonstruoti socialiniai standartai?
-Mano nuomonė yra tokia, kad iš esmės tai tėra socialiniai konstruktai. Nėra nieko tokio dalyko kaip „moteriškumas" arba „vyriškumas", nebent mes nertume labai giliai ir paliestume biologiją, genetiką, bet šie mokslai nėra tie dalykai, kuriuos žmonės turi galvoje, kai kalba apie moteriškumą arba vyriškumą.
 |
| Vyriškumą žmonės supranta skirtingai | Asociatyvi Alora Griffiths/Unsplash nuotr. |
Aš labai dažnai pastebiu, kad žmonės ginčijasi apie moteriškumą ir vyriškumą, bet matosi, kad jų asmeniniai įsivaizdavimai, kas yra vyriška ar moteriška, be galo skiriasi. Kaip aš matau moteriškumą, toks jis ir yra - šis požiūris tėra subjektyvi nuomonė, pagrįsta visuomeniniais įsitikinimais, bet išlieka šališka.
-Ar jūs esate susidūrusi su diskriminacija dėl lyties? Galbūt pastebėjote, kad kažkas jus vertina pagal lytį dėl gebėjimų darbe, o gal sulaukėte tam tikrų nekorektiškų frazių?
-Yra buvę minimalių dalykų. Pavyzdžiui, reikia išnešti kėdes iš klasės. Mokytoja sako: „Vaikinai, stojamės". O jeigu atsistoja mergina, ją palydi keisti žvilgsniai. Aš to nesureikšminu. Man tai atrodo detalė, kuri ateityje natūraliai išnyks.
Rimtesnių dalykų man asmeniškai nėra nutikę, bet esu girdėjusi iš draugų, pažįstamų. Viena draugė pasakojo, kad jos dėstytoja darbą įvertino dviem balais mažiau nei panašios kokybės darbą, kurį atliko vaikinas. Argumentacija buvo tokia: „Tu mergaitė, tu nelabai supranti šią temą". Man atrodo, kad tai yra labai problematiška - juk vertinimas neturėtų priklausyti nuo lyties. Viskas turėtų būti vertinama pagal gebėjimus.
-Yra translyčių bei „non-binary" asmenų. Ar jie įtraukiami į feminizmo judėjimą?
-Taip, turėtų būti įtraukiami. Deja, jaučiasi, kad kai kurios feminizmo atšakos nelabai suvokia tai, pavyzdžiui, egzistuoja tokia žmonių grupė, kuri, nepaisant to, jog palaiko nemažai feminizmo idėjų, mano, kad translyčiai žmonės arba „non-binary" asmenys neturėtų būti įtraukti į feminizmo judėjimą, saugias moterų erdves, nes neturėjo specifiškai į moteris nukreiptų diskriminacijos patirčių.
 |
| Asociatyvi Delia Giandeini/Unsplash nuotr. |
Man ir mano kolegoms atrodo, kad tai labai nepagrįsta nuomonė. Feminizmas kalba ne tik apie moterų, bet ir visų žmonių lygybę.
Kita vertus, ir ta specifiškai moteriška diskriminacinė patirtis atrodo kaip labai neaiškus dalykas. Ką tai reiškia? Ar čia turime galvoje bet kokia diskriminacija, kuri pasireiškia, nes esi moteris? O gal tai apima kažką kitą? Man atrodo, kad kai žmonės sako, jog translyčiai neturi tokių pačių patirčių, jie pamiršta, kad dažniausiai translytės moterys patiria dar daugiau neigiamų nuostatų, priešiškumo, diskriminacijos. Taip pat ir translyčiai vyrai patiria diskriminaciją, spaudimą, kuris matomas prieš cislyčius (įgimtos lyties, - jarmo.net) vyrus. Juk jiems irgi yra dėliojami standartai, kurių neturėtų būti.
Taigi, nereikia apriboti feminizmo išskirtinai siaurai žmonių grupei, - įsitikinusi pašnekovė.