Iki 18 a. pradžios, Europoje manyta, kad paprastai vyrai jaučia aistrą moterims ir jaunuoliams. Tačiau netrukus požiūris ėmė keistis ir paplito nuomonė, kad dauguma vyrų geidžia tik moterų, o nedidelė dalis – kitų vyrų ir jaunuolių. Toks požiūrio virsmas, prasidėjęs Nyderlanduose, Anglijoje ir Prancūzijoje, randamas įvairiuose šaltiniuose, pvz., literatūroje ir teisiniuose dokumentuose. Per porą amžių toks supratimas po truputį išplito į pietų ir rytų Europą.
 |
| Asociatyvi freepik nuotr. |
Jūratė Griškėnaitė
vertėja
18 a. amžiaus pradžioje, tuometinėje Olandijos respublikoje (nuo 1795 m. tapusioje Batavijos respublika) įvyko virtinė sodomijos bylų. Tuometiniai šalies gyventojai buvo išvarginti karinių konfliktų ir nelaimių: nuo anksčiau nematytų ligų krito gyvuliai, į medinius užtvankų sutvirtinimus įsimetė laivagraužiai moliuskai, kildavo potvyniai, o 1674 m. didžiulės audros metu sugriuvo Utrechto katedros nava. Vis dažniau pasigirsdavo kalbų apie Dievo rūstybę dėl amoralaus gyvenimo būdo ir, žinant tuometinį griežtą visuomenės požiūrį į lytinius santykius, skirtus tik prokreacijai, kaltų ilgai ieškoti nereikėjo.
1730 m., Utrechto katedros zakristijono prašymu miesto valdžia pradėjo tyrimą dėl sodomijos. Suėmus ir apklausus kelis įtariamuosius išsiaiškintas plačiai į visus miestus išplitęs tokius santykius praktikavusių vyrų tinklas ir susitikimo vietos. Tų metų liepos 21 d. visoje šalyje iškabinti plakatai, įspėjantys gyventojus apie gresiantį Sodomos ir Gomoros likimą už iki tol nebaustą pasibaisėtiną elgesį, raginantys kilti į kovą prieš blogį, raunant jį su šaknimi. Mirties bausmė grėsė ne tik už tokį elgesį, bet ir įtariamųjų slėpimą. Teisme atsidurdavo ir bandžiusieji pabėgti iš šalies.
Iškelta apie 250 bylų, skirtinguose miestuose mirties bausmės sulaukė mažiausiai 60 įvairaus amžiaus, profesijų ir socialinių statusų vyrai. Nuosprendžiams buvo būdingas šiurpinantis išradingumas.
Paskutinė mirties bausmė už sodomiją tuometinėje Batavijos respublikoje įvykdyta 1803 m. Šie įvykiai šaltiniuose įvardijami ir kaip moralinė panika, ir kaip tuometinės valdžios galios priemonė.
1721 m. Prūsijoje mirties nuosprendis įvykdytas Katarinai Margaretai Linck. Gimusi Halėje ir augusi prieglaudoje, suėjus 14 m. mergina išmoko tekstilės ir sagų gamybos amato, mėgo rengtis vyriškais drabužiais, net trejus metus tarnavo kariuomenėje, iš kurios dezertyravo.
Pagauta išvengė kartuvių atskleidusi savo tapatybę. Panašiai istorija kartojosi dar mažiausiai dukart, Linck būdavo matoma apsirengusi tai vyriškais, tai moteriškais drabužiais. Nuo 1717 m. pasivadino Anastasiumi Lagrantiumi Rosenstengeliu ir netrukus vedė 18 metų amžiaus Katariną Margaretą Mühlhahn. Linck apsimetinėjant įtarė, o vėliau ir įskundė Mühlhahn motina. Teisme Katarina Margareta Linck pripažino jai mestus kaltinimus ir teigė nuo vaikystės buvusi suvedžiota Šėtono. Teismo dokumentuose rašoma apie moters iš rago ir odos pasidirbintą falą, kurį ji naudojo sueičiai.
Vietos teismas kreipėsi į teisėjų tarybą rekomendacijos dėl bausmių moterims. Šis rekomendavo nubausti Linck mirties bausme, tačiau svarstė ką daryti su Mühlhahn. Išlikusiuose dokumentuose plačiai svarstyta apie iškilusius sunkumus, mat Biblijoje nieko nerašoma apie tokius santykius tarp moterų, o elgesys neatitiko sodomijos apibrėžimo, mat nederami veiksmai atlikti negyvu daiktu. Nusprendus, kad mirties bausmė Mühlhahn atveju netinka, taryba rekomendavo jai trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir tremtį. Abu nuosprendžius moterims patvirtino tuometinis Prūsijos karalius.
Anglijoje paskutinė mirties bausmė sodomija apkaltintiems Džeimsui Pratui ir Džonui Smitui įvykdyta 1835 m. Vyrai teisme atsidūrė kartu su Viljamu Bonilu, kurio nuomotame kambaryje Londone buvo sulaikyti. Nuomininką jau kelis mėnesius sekė būsto savininkas su žmona, pastebėję, kad beveik 70 m. amžiaus gyventoją dažnai lankė kiti vyrai. Teisme sutuoktinių pora liudijo pro rakto skylutę mačiusi nederamą vyrų elgesį. Neapsikentęs šeimininkas išlaužė duris, tačiau kambaryje rado tik Pratą ir Smitą. Netrukus pasirodė ir alumi nešinas Bonilas. Visi trys vyrai buvo sulaikyti. Bonilas ištremtas į Australiją, o arklininkui Pratui, turėjusiam žmoną ir vaikų, ir Smitui, kuris vienur pateikiamas kaip vienišas darbininkas, o kitur – kaip vedęs tarnas, buvo įvykdyta mirties bausmė.
Terminų „homoseksualumas“ ir „heteroseksualumas“ autoriumi laikomam Karlui Marijai Kertbeniui tuo metu buvo dar tik 11 metų.