1899 m. vokiečių psichiatras ir psichikos tyrinėtojas Albertas Freiherras von Schrenckas-Notzingas (1862 – 1929 m.) užbūrė publiką pareiškimu: prireikė 45 hipnoterapijos seansų ir kelių vizitų į viešnamį, tačiau jam pavyko homoseksualų vyrą paversti „normaliu“. Paranormalius reiškinius, telepatiją ir spiritizmą tyrinėjęs gydytojas pareiškė sugebėjęs pakeisti vyro lytinius impulsus ir suformuoti išliekantį geismą moterims.
 |
| LGBTQ+ bendruomenės narius norėta pakeisti į heteroseksualios orientacijos asmenis | Asociatyvi Jared Davidson/freerangestock.com nuotr. |
Jūratė Griškėnaitė
vertėja
Galima sakyti, kad nuo to laiko medikų bendruomenė pradėjo intensyviau domėtis lytiškumu bendrąja prasme ir ieškoti sprendimų viskam, kas neatitiko tuometinio supratimo ir buvo laikoma liga, įskaitant ir homoseksualumą. Taip gimė vadinamoji konversijos terapija.
Teorijų dėl homoseksualumo kilmės buvo visokių. Pvz., austrų endokrinologas Eugenas Steinachas (1861 – 1944 m.) teigė, kad tai susiję su sėklidžių funkcijos sutrikimais. Tuo pagrindu, trečiajame dešimtmetyje eksperimentuota homoseksualius vyrus kastruojant ir persodinant heteroseksualių vyrų sėklides.
 |
| Asociatyvi Jack More/freerangestock.com nuotr. |
Zigmundas Freudas (1856 – 1939 m.) iškėlė hipotezę, kad žmonės gimsta biseksualūs, o homoseksualiais tampa dėl aplinkos poveikio. Jis nelaikė homoseksualumo liga, tačiau su juo sutiko ne visi kolegos, toliau buvo ieškoma „gydymo“ galimybių taikant įvairias psichiatrines intervencijas.
 |
| Buvo manoma, kad homoseksualios orientacijos asmenis galima pakeisti į heteroseksualus | Asociatyvi Jack More/freerangestock.com nuotr. |
Naudota ir elektrokonvulsinė terapija, ir kastracija, ir lobotomija. JAV psichiatras Robertas Galbraithas Heathas (1915 – 1999 m.) teigė, kad rezultatų įmanoma pasiekti taikant šoko terapiją, tiesiai į smegenis implantuotais elektrodais, derinant šį metodą su heteroseksualia pornografine medžiaga ir prostitučių paslaugomis.
Nuo 1932 m. pradėtas taikyti metodas, kurio metu buvo stengiamasi iššaukti pasibjaurėjimą santykiais su ta pačia lytimi. Pacientai buvo verčiami žiūrėti pornografinę medžiagą arba persirengti moterimis, tuo metu sukeliant vėmimą vaistais arba naudojant elektrošoką, kartais tiesiai į sėklides. Buvo teigiama, kad tokiomis priemonėmis pavyksta „normaliais“ paversti pusę visų pacientų nors nėra jokių tai įrodančių dokumentų.
 |
| Asociatyvi Chance Agrella/freerangestock.com nuotr. |
1919 – 1933 m. Berlyne veikė seksologijos tyrimų institutas, kuriam vadovavo Magnusas Hirschfeldas, kuris nuo 1897 m. dirbo moksliniame – humanitariniame komitete, siekusiame užtikrinti homoseksualių žmonių teises ir pagrįsti jas moksliškai. Institute buvo sukaupta didžiulė kolekcija istorijų apie heteronormatyvinių standartų neatitinkančius žmones.
Deja, tuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dėl organizuoto perversmo Adolfas Hitleris konstravo savo pasaulio idealą, kuriame nebuvo vietos kitokiems žmonėms.
 |
| Nacistinės Vokietijos laikais „kitokiems" žmonėms neliko vietos | Asociatyvi Jack More/freerangestock.com nuotr. |
Naciams įsitvirtinus valdžioje, institutas buvo sudegintas, o jo darbuotojams teko bėgti iš šalies. 1933 – 1945 m. apie 100 tūkst. vyrų buvo areštuoti dėl nacistinės Vokietijos įstatymo prieš homoseksualumą pažeidimo, iš kurių apie pusė nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Už tokio tipo pažeidimus koncentracijos stovyklose galėjo atsidurti iki 15 tūkst. vyrų. Pasibaigus karui, kai iš koncentracijos stovyklų buvo išlaisvinami belaisviai, o šalyje atšaukti įvairūs karo metu galioję įstatymai, homoseksualumas išliko nusikaltimu, todėl dalis vyrų buvo priversti atlikti likusį bausmės laiką laisvės atėmimo įstaigose. Vokietijoje homoseksualumas dekriminalizuotas tik 1994 m., o reparacijos šioms nacistinių nusikaltimų aukoms išmokėtos tik 2017 m.
Antrojo pasaulinio karo pabaiga ne visiems reiškė laisvę, o homoseksualių žmonių persekiojimas ir „gydymas“ buvo tęsiamas toliau tiek Europoje, tiek JAV. Lobotomija iš koncentracijos stovyklų persikėlė į psichiatrijos klinikas, kuriose naudota gydant įvairias psichines ligas, įskaitant šizofreniją ir depresiją. Iki 1951 m. JAV buvo atlikta apie 20 tūkst. tokių procedūrų, o Didžiojoje Britanijoje skaičiuojama dar daugiau. Didžioji dalis procedūrų atlikta moterims.
 |
| Terapijos, kuriomis siekiama pakeisti žmogaus orientaciją, pasirodė esančios neveiksmingos | Asociatyvi Jack More/freerangestock.com nuotr. |
Nors šeštojo dešimtmečio viduryje šią procedūrą liautasi taikyti psichiatrijos pacientams, už homoseksualumą laisvės atėmimu psichiatriniuose kalėjimuose uždarytiems žmonėms ji buvo taikoma iki aštuntojo dešimtmečio. 1971 m. JAV 20 valstijų vis dar galiojo įstatymai, dėl kurių už homoseksualumą buvo baudžiama laisvės atėmimu. Pensilvanijoje ir Kalifornijoje už tai buvo baudžiama laisvės atėmimu iki gyvos galvos, uždarant į psichiatrijos kalėjimus. Vos prieš 40 m. Kalifornijoje tūkstančiams homoseksualių žmonių vis dar buvo skirta lobotomijos procedūra. JAV homoseksualūs santykiai visiškai dekriminalizuoti tik 2003 m.
Vadovaujantis „Human Dignity Trust“ organizacijos duomenimis, 71 pasaulio valstybėje privatus, abiejų pusių sutarimu vykstantis lytinis aktas tarp tos pačios lyties žmonių vis dar laikomas nusikaltimu. Vienuolikoje iš jų už tai vis dar baudžiama mirtimi, kitose galima gauti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.