Lietuvos LGBTQ+ bendruomenės palaikytojai susirūpinę dėl LGBTQ+ teisių padėties Lietuvoje. Viešojoje erdvėje stebint neapykantos kalbos atvejus, taip pat Kauno miesto savivaldybei nesuteikus leidimo surengti „Pride" eitynių Kauno laisvės alėjoje, o prezidentui Gitanui Nausėdai nesiimant lyderystės, jie kreipiasi į pasaulio lyderius.
 |
| Laiške, be kita ko, užsiminta apie vis dar galiojantį „gėjų propagandos" įstatymą, nepriimtą Partnerystės įstatymą, gajas homofobiškas nuostatas | tja.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Tarptautinėje arenoje - siekis pasirodyti gerai
„Lietuva visuomet tarptautinės bendruomenės akyse nori atrodyti gerai. Tokie kreipimaisi neretai paskatina valdžią susiimti", - teigia vienas iš laišką pasirašiusiųjų LGBTQ+ teisių aktyvistų Artūras Rudomanskis, einantis Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininko pareigas.
 |
| A. Rudomanskis sako besitikintis, kad laiškas paskatins Lietuvos valdžią imtis ryžtingesnių sprendimų | facebook.com/tja.lt nuotr. |
Tuo metu humanitarinių mokslų daktarė, LGBTQ+ studijas JAV anksčiau dėsčiusi Lina Žigelytė portalui jarmo.net komentavo, kad mintis parašyti laišką kilo prieš kelias savaites.
 |
| Lina Žigelytė | Asmeninio archyvo nuotr. |
„Atrodė, kad kiekvieną dieną kažkas iš pažįstamų Lietuvos LGBTQ + žmonių patiria kažkokią neigiamą patirtį: tai grasinimai susidoroti, tai konspiraciniai teiginiai apie mus, kurie stumia į neviltį, tai dar vienas nesusivokęs policijos sprendimas, nukreiptas prieš mus", - dėstė ji.
JAV gyvenanti L. Žigelytė teigė jaučianti saugų atstumą nuo Lietuvoje vykdomo teroro prieš LGBTQ+ žmones, prieš draugus, prieš lyderius, kurie stoja LGBTQ+ pusėn. Tačiau pašnekovė įsitikinusi, kad tarptautinė bendruomenė turi imtis veiksmų dėl to, kas vyksta Lietuvoje.
 |
| Viliamasi, kad Lietuva pasistūmės užtikrindama LGBTQ+ piliečių teises | Asociatyvi Anna Shvets/Pexels nuotr. |
„Bet Nepriklausomybės atkūrimo nebūtų be Vakarų spaudimo Tarybų Sąjungai, be aktyvios Lietuvos diasporos veiklos, be visų įmanomų ryšių mobilizacijos tam, kad Lietuvoje būtų daugiau laisvės. Paskutinis lašas, įkvėpęs šį laišką, buvo kai Seimas nubalsavo nesvarstyti Partnerystės įstatymo projekto. Susižavėjau, kai pasiūliusi laišku prašyti užsienio lyderių palaikymo Lietuvos LGBTQ+ žmonėms iškart sulaukiau labai didelio palaikymo", - sakė L. Žigelytė.
Humanitarinių mokslų daktarė teigė, kad laišką parašyti padėjo daug žmonių. „Lietuvos žmogaus centro direktorės Jūratės Juškaitės parama jį rengiant man asmeniškai irgi buvo prasminga, nes laišku prašome užsienio lyderius daryti spaudimą ne tik mūsų politikams, bet taip pat ir formalioms bei neformalioms grupėms, veikiančioms žmogaus teisių srityje Lietuvoje. Laišku prašome, kad būtų parengtas LGBTQ+ Veiksmų Planas, koks yra priimtas Europos Sąjungos mastu ir kokį turi kai kurios šalys, kaip tarkim Danija", - kalbėjo L. Žigelytė.
 |
| Dėl parlamente stringančių sprendimų Lietuva praranda gyventojus - dalis jų susikrauna lagaminus ir emigruoja | Seimo kanceliarijos/O.Posaškovos nuotr. |
Anot jos, toks planas į pokyčius LGBTQ+ srityje įtrauktų ne tik formalias, biudžetus turinčias organizacijas, bet ir neformalius aktyvistų ratus, be kurių Lietuvoje nebūtų nei pernykščių „Vilnius Pride" eitynių, nei šiais metais planuojamų „Kaunas Pride" mitingo.
„Šis laiškas taip pat gimė ne organizacijoje, bet buvo parašytas paprastų LGBTQ+ žmonių. Norėčiau tikėti, kad laiškas signalizuoja, kad Lietuva ritasi į kitą žmogaus teisių epochą, kai patys žmonės tampa geriausiai savo sunkumų ekspertais ir autoriais vizijų, kuriomis siekiama pokyčių. Lietuvoje paaštrėjus migracijos krizei, niekur nedingo neigiamos LGBTQ+ žmonių patirtys. Laiške iškeltos keturios užduotys mus palaikantiems užsienio lyderiams padėtų žmogaus teisių politiką Lietuvoje vykdyti ne tik krizės sąlygomis, ne tik kaip reakciją į įvykius, bet kaip kryptį, kurį padėtų Lietuvai tapti tikra lydere regione ir ES.
Dėl prieš LGBTQ+ nutaikytų veiksmų Lietuva praranda žmones emigracijai, praranda talentus. Tie veiksmai neskatina į čia ateiti tarptautinio verslo atstovų, kurie šiandien dirba globaliems vartotojams. Laišką parašėme, nes nenorime, kad Lietuva būtų dar viena Vengrija ar Lenkija. Man asmeniškai tai mano naktis prie Televizijos bokšto", - tikino L. Žigelytė.
 |
| Pijus Beizaras | Asmeninio archyvo nuotr. |
Laišką taip pat pasirašęs LGBTQ+ aktyvistas Pijus Beizaras, prieš Lietuvą laimėjęs bylą Strasbūre dėl netinkamos teisėsaugos reakcijos tiriant į jį nukreiptus neapykantos komentarus, teigė, kad LGBTQ+ tema Lietuvoje buvo ignoruojama pernelyg ilgai.
„Dienos, kai buvo galima ignoruoti metų metus į šešėlį nustumtų savo bendrapiliečių teises praėjo. Politiniai lyderiai jau parodė, kad jiems taip pat nėra nusispjauti, tačiau daug kam postai ir balsai vis dar svarbiau, nei vertybės, kuriomis jie išties tiki. Todėl jiems reikia rinktis. Tačiau šioje tris dešimtmečius trunkančioje neteisybėje yra tik vienas teisingas pasirinkimas ir tik viena teisinga pusė. Ir tai yra žmogaus teisės", - įsitikinęs jis.
„Dienos, kai buvo galima ignoruoti metų metus į šešėlį nustumtų savo bendrapiliečių teises praėjo. Politiniai lyderiai jau parodė, kad jiems taip pat nėra nusispjauti, tačiau daug kam postai ir balsai vis dar svarbiau, nei vertybės, kuriomis jie išties tiki. Todėl jiems reikia rinktis. Tačiau šioje tris dešimtmečius trunkančioje neteisybėje yra tik vienas teisingas pasirinkimas ir tik viena teisinga pusė. Ir tai yra žmogaus teisės", - įsitikinęs jis.
Kas rašoma laiške?
Liepos 23-ąją žmogaus teisių portale manoteises.lt paskelbtame atvirame laiške teigiama, kad metas reikalauti iš Lietuvos politikų ryžtingų žingsnių siekiant nutraukti LGBTQ+ bendruomenės teisių pažeidinėjimą.
Laiške primenama, kad iki šiol Lietuvoje veikia vadinamasis „gėjų propagandos" įstatymas (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymas), numatantis, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daro informacija, tariamai paneigianti šeimos vertybes.
Be to, laiške akcentuojama, kad šių metų Seimo pavasario sesijos metu po teikimo atmestas Partnerystės įstatymas, kuris grąžintas tobulinti. Paaštrėjo neapykantos kalba, buvo niokojami LGBTQ+ palaikymo simboliai - tai tik dalis opių problemų, kurias mini LGBTQ+ teisių aktyvistai.
Be to, laiške minimas ir G. Nausėda, kuris, anot laiško autorių, vengia susitikti su LGBTQ+ bendruomene.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr |
Žemiau pateikiame visą laiško turinį
ATVIRAS LAIŠKAS NUO LIETUVOS LGBTQ+ ŽMONIŲ IR SĄJUNGININKŲ
2021 m. liepos 23 d.
Mes, žemiau pasirašusieji, esame LGBTQ+ žmonės ir sąjungininkai iš Lietuvos. Šiuo laišku mes kviečiame tarptautinę politinių lyderių bendruomenę solidarizuotis su mumis ir drauge reikalauti į valdžią išrinktų Lietuvos politikų imtis kryptingų veiksmų, kurie užtikrintų vietinių LGBTQ+ žmonių ilgalaikę gerovę. Tarptautinė bendruomenė paspartino Lietuvos žygį iš okupacijos į laisvę. Šiandien mes šaukiamės tarptautinės bendruomenės paramos mūsų siekiui, kad Lietuvos politikai prisiimtų atsakomybę ir padėtų šiai Rytų Europos šaliai tapti tokia vieta, kur LGBTQ+ žmonės yra priimami ir klesti.
 |
| facebook.com/tja.lt nuotr. |
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimas rodo, kad Lietuvos LGBTQ+ žmonių psichologinė būklė yra viena prasčiausių ES regione. Mes manome, kad tokia padėtis iš esmės yra Lietuvos teisinės ir politinės sistemos padarinys, nes į šią sistemą atsispiriama užginčijant mūsų pamatines žmogaus teises. Iki šiol veikia 2009 m. priimtas įstatymas, ribojantis teigiamos informacijos apie homoseksualumą platinimą. Per daugiau nei dešimtmetį nepriimtas nė vienas lokalus teisinis svertas, galintis pagerinti LGBTQ+ žmonių gyvenimo kokybę. 2021 m. Lietuvos LGBTQ+ bendruomenę prislėgė žinia, kad Seimas balsavo nesvarstyti įstatymo projekto, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų civilinę partnerystę. Artėjant šiam sprendimui, vietos socialines medijas apėmė precedento neturinti neapykantos kalbos ir homofobijos banga, taip pat užfiksuoti keli LGBTQ+ simbolikos išniekinimo viešose erdvėse atvejai. Kol kas vietos teisėkūra ir teisėsaugos pareigūnai adekvačiai nereagavo į kritinę padėtį, kuri tapo Lietuvos LGBTQ+ žmonių kasdienybe.
 |
| Lietuvoje vis dar nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų | Asociatyvi Polina Tankilevitch/Pexels nuotr. |
Kai išreiškiame savo susirūpinimą, ribojama mūsų teisė į taikius susirinkimus. Tokios praktikos pavyzdys – bylinėjimasis tarp Kauno miesto savivaldybės ir 2021 m. „Kaunas Pride“ rengėjų. Kol kas Lietuvos politinių partijų vadovai ir išrinkti politikai, tokie kaip Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lietuvos Parlamento nariai, vengia adekvačiai susitikti su LGBTQ+ bendruomene ir reaguoti į mūsų nerimą.
Kaip Lietuvos LGBTQ+ žmonės ir sąjungininkai, mes kreipiamės į tarptautinę politinių lyderių bendruomenę prašydami šių žingsnių:
1. Imtis spaudimo, kad Kauno miesto savivaldybė atvertų duris 2021 m. „Kaunas Pride“ ir taip švęstų vietos įvairovę – ne tik istorinę, bet ir esamą.
2. Imtis atitinkamų svertų teikiant ES paramą, taip pat ir finansinę, kad Lietuvos pareigūnai liautųsi pažeidinėti LGBTQ+ žmonių teises atmesdami ES pamatines vertybes, įskaitant pagarbą mažumoms priklausančių asmenų teisėms.
3. Stiprinti politinį spaudimą ir siekti, kad Lietuvos Parlamentas atšauktų prieš LGBTQ+ žmones nutaikytą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.
4. Raginti Lietuvos pareigūnus drauge su vietinėmis žmogaus teises ginančiomis grupėmis parengti, finansuoti ir įgyvendinti ilgalaikį nacionalinį LGBTQ+ Veiksmų Planą, skiriant ypatingą dėmesį pažeidžiamiausių grupių, tokių kaip LGBTQ+ jaunimas, ateičiai.
Signed/ Pasirašo,
Coalition oh Human Rights Organizations/ Žmogaus teisių organizacijų koalicija
Lina Žigelytė
Pijus Beizaras
Janina Sabaliauskaitė
Rasa Alksnytė
Dovilė Lapinskaitė
Rasa Navickaitė
Artūras Rudomanskis
Jonas Valaitis
Jonas Sakalauskas
Evaldas Marcinkus
Jūratė Juškaitė
Denisas Kolomyckis