Mano vardas Kirilas. Man 24 metai. Gyvenu Klaipėdoje. Esu ekologijos šalininkas ir LGBTQ+ aktyvistas Vakarų Lietuvoje.
 |
| Kiril Oeno | Asmeninio archyvo nuotr. |
Kiril Oeno
LGBTQ+ teisių aktyvistas
Mano istorija ir kelionė į atradimą prasidėjo seniai. Dar būdamas 13-kos metų aš supratau, jog man patinka vaikinai. Nežinojau, kas tai yra: tuo metu internetas dar nebuvo taip paplitęs, o LGBTQ+ temą gaubė tabu. Supratau tik tai, kad man kažkas negerai ir esu vienas toks, todėl turiu tai slėpti.
Taip ir gyvenau. Nors mokykloje neretai sulaukdavau užgauliojimų, tačiau nekreipiau į juos dėmesio. Kartą, kai man buvo 17-ka metų, pamačiau „Nepatogaus kino" reklamą Klaipėdos autobusų stotelės vitrinoje. Joje buvo parašyta: „Nieko nematau, nieko negirdžiu, nieko nesakau". Man pasirodė įdomi koncepcija uždraustos temos, kuria nepatogu kalbėti. Aš nuėjau.
 |
| Kiril Oeno proteste Klaipėdoje už LGBTQ+ asmenų lygiateisiškumą | Organizatorių nuotr. |
„Nepatogus kinas" - tai žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, kasmet vykstantis visoje Lietuvoje. Taip aš ir vaikščiojau į tą festivalį kasmet kviesdamas savo draugus. Mačiau, kad ta tema nelabai įdomi mano draugams. Tačiau man ji buvo labai įdomi.
Kartą, po vieno filmo apie ekologiją pasisakė ekologijos aktyvistų grupė. Protestai prieš klimato kaitą mane suintrigavo, todėl jau kitą kartą prisijungiau prie jų
Praėjo metai. Aš išsikrausčiau iš savo tėvų namų. Prasidėjo 2019 metų protestai Maskvoje prieš sukčiavimą vietiniuose rinkimuose. Tai motyvavo, įkvėpė. Ėmiau žiūrėti liberalius Rusijos televizijos kanalus.
Kartą pamačiau reportažą Rusijos televizijoje apie LGBTQ+ teisių kovą Baltijos šalyse. Aš supratau, jog metas veikti, laikai keičiasi, turime daryti viską, kad kitų žmonių vaikystė nepraeitų taip, kaip mūsų.
2021 metų birželį surengiau Klaipėdoje du renginius, kurie susiję su LGBTQ+ teisių palaikymu. Viename dalyvavo 30 žmonių, kitame - 6.
Nors per pirmą renginį pora vaikinų mums pasakė žodį iš „P" raidės, pastebėjau, kad renginio dalyviai jaučiasi laimingi ir saugūs plevėsuodami vaivorykštės vėliava. Per antrą renginį priėjo žmogus ir padėkojo už tai, ką darome.
Manau, pasaulis jau pasikeitė. Nebijau vaikščioti turėdamas vaivorykštės spalvų kuprinę. Nebijau nei rengti, nei dalyvauti LGBTQ+ renginiuose. Sukūriau vakarų LGBTQ+ bendruomenę, kurioje jau virš 50 žmonių ir tai tik pradžia.
Nebijokite būti savimi, jeigu sunku - apsukite save vienminčiais. Palaikykite vienas kitą. Manau, mūsų vaikai gyvens geriau nei mes.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net