Jeigu manote, kad gyvename atviroje, pozityviai apie seksualinius santykius mąstančioje visuomenėje, palaukite, kol išgirsite kas vykdavo Jorkšyro (Jungtinė Karalystė) kasyklose 6-jame dešimtmetyje.
 |
| Vaikinų pora, įamžinta XX a. nuotraukoje | 5 Continents Editions |
Pagal BBC parengė Simonas Bartulis
žmogaus teisių apžvalgininkas
Apie nemažą LGBTQ+ istorijos dalį mes nei girdime, nei, ko gero, susimąstome. Iš dalies taip yra todėl, kad to nėra mokoma mokyklose. Tačiau yra ir kita priežastis - viskas vykdavo slapčiomis.
„Net ir 19 amžiuje būdavo labai sudėtinga kalbėti apie gėjų ar lesbiečių tapatybes“, – teigia Harry Cocks, Notinghemo universiteto istorijos profesorius.
„Tokia tapatybė tiesiog neegzistavo. Jos tiesiog nebuvo“, - priduria jis.
Žinoma, gėjai ir lesbietės vis tiek egzistavo: nuo „Molly namų“ 18 amžiuje iki barų ar kavos namų (nors kai kurie buvo tiesiog viešnamiai), homoseksualumas nebuvo naujovė. Tiesiog vyrai, kurie lankydavosi tokiose vietose, vėliau grįždavo pas savo žmonas ir šeimas.
„Žmonės visuomet stodavo prieš socialinės lyties ir seksualinės orientacijos normas, - pabrėžia prof. Cocks. - Idėja, kad pasaulį gali matyti pagal savo aistras ir norus, manau, yra ganėtinai nauja", - sako ji.
Justin Bengry, vyresnysis „Queer" istorijos dėstytojas Goldsmiths universite Londone, teigia, kad svarbu rodyti LGBTQ+ istoriją kaip „neatskiriamą modernios – ir ne tik modernios – istorijos dalį.“
Kadangi tiek daug LGBTQ+ istorijų vyko už uždarų durų, J. Bengry sako, kad nauji atradimai užtinkami nuolatos. Tai reiškia, kad daugelis šių istorijos detalių galėtų atsidurti ir visuotiniame švietime.
Slaptas gėjų žurnalas
„Film & Filming magazine". Neskamba labai pikantiškai, ar ne? Kai žurnalas buvo pradėtas leisti 1954 m., gėjų žurnalai buvo griežtai reglamentuoti „postalei.“
 |
| Žurnalo virželis | thestonehouse.co.uk nuotr. |
Tačiau šis žurnalas slėpėsi viešose vietose – dažnai ant Jungtinės Karalystės parduotuvių lentynoje visą dešimtmetį.
„Jeigu dabar skaitytum tą žurnalą, dauguma mūsų „gėjų radarų“ suaktyvėtų – nes jame tiesiog šiek tiek per daug vyrų nuogomis krūtinėmis nei tikėtumėmės iš 1950 metų, - sako Dr. Bengry. - Tada pradedi skaityti skelbimus žurnalo gale, ir pamatai: visur skelbimai iš viengungių, kurie domisi vyrų fotografija, išvaizda ar imtynėmis. Tada viskas pasidaro aiškiau“.
Žurnalo redakcinė komandą sudarė gėjai. Po to, kai Anglija ir Velsas dekriminalizavo homoseksualius lytinius santykius 1967 metais, redakcinė komanda pasidarė drąsesnė vaizduodama nuogus vyrus ant viršelių.
„Prieš tai, ypač 1950-70 metais, tu galbūt domėjaisi kinu. Paėmęs į rankas žurnalą pagalvoji „o! Tame filme yra labai daug vyrų!”, - ironizavo Dr. Bengry.
Nepadorumas tarp moterų
1885 metais, „nepadorumas“ (terminas, apibūdinantis homoseksualius lytinius santykius) tarp dviejų vyrų buvo kriminalizuotas. 1921 metais Jungtinė Karalystė svarstė panašią kriminalizaciją ir tarp moterų.
 |
| homohistory.com nuotr. |
Tačiau įstatymas Lordų Rūmuose toli nenukeliavo. Iš dalies taip nutiko todėl, kad jie šia tema apskritai nenorėjo kalbėti. Be to, lordai manė, kad moterys taip jautriai priima informaciją, kad išgirdusios apie homoseksualumą, jos norės tai išbandyti.
„Politikai bijojo, kad tos ypač „nekaltos ir jautrios“ moterys, kurios net nebandė pagalvoti apie seksą su ta pačia lytimi, dabar apie tai galvos tik todėl, kad tai buvo joms pasiūlyta, – teigia Dr. Bengry. - Mes galvojame, kad vaikai yra labai imlūs, nes yra jautrūs, ir, be abejo, vyrai ir politikai panašiai galvojo apie moteris 20 amžiaus pradžioje, esą šios yra menkesnio intelekto ir joms lengviau daryti įtaką.“
Seksas Jorkšyre
„Aš nežinau, kas yra šio posakio autorius, bet manau, kad tai tiesa: kiekviena karta mano, kad būtent ji išrado viską apie seksą, - sako Dr. Bengry, - ir žinoma, kad taip nėra“.
Dr. Bengry turi galvoje Dr. Helen Smith iš Lincolno universiteto tyrimą, kuriame atrasta, kad darbininkai vyrai Jorkšyre šeštajame dešimtmetyje tarpusavyje dažnai mylėdavosi. Tai vykdavo „laukuose, barų kiemuose, jų namuose, ir, svarbiausia, darbe.“
Tai buvo monogamiško heteroseksualumo idealo aukso amžius.
„Helen tyrimas teigia, kad tokie santykiai buvo visiškai priimtini tų vyrų bendruomenėms, - sako Dr. Bengry. - Daugelis tų vyrų buvo susituokę, daugelis turėjo vaikų, ir jų žmonos žinojo, kad jie turėdavo lytinių santykių su kitais vyrais jų pramoninėje darbovietėje.“
Tyrimo rezultatuose reziumuojama, kad tokie santykiai buvo priimtini, jeigu tai nedarydavo neigiamos įtakos šeimos socialiniam statusui.
„Jeigu tik jų išdaigos darbe netrukdydavo šeimos gyvenimui, jeigu tik jie nepalikdavo savo žmonų, jeigu jų vaikai nealkdavo – toks elgesys buvo suderinamas su normaliais to laiko heteroseksualumo standartais", - pažymi Dr. Bengry.
Nebinarinė lytinė raiška 1394 metais
Eleanor Rykenor, kuri/s gyveno prieš šimtus metų, buvo suimta/s prie Šv. Pauliaus Katedros 1394 metais, nes gatvėje mylėjosi su vyru, kurio vardas John Rigby. Bet tik kai jie buvo suimti ir policija baigė jų apklausas pasidarė aišku, kad Eleanor vardas taip pat buvo John.
„Policija suprato, kad Eleanor – arba John – Rykenor gyveno visiškai fantastinį gyvenimą, – sako Dr. Bengry. - Kartais gyvendama/s kaip vyras, kartais kaip moteris, kartais mylėdamasi/s su vyrais, kartais gaudama/s už tai pinigus arba ne – ji/s tiesiog gyveno labai nestandartinį gyvenimą lytinės tapatybės prasme. <...> Tai buvo beveik prieš 1 tūkst. metų, ir tai buvo asmuo, kuris šokinėjo per lytines tapatybes ir raiškas ,ir turėjo daug lytinių partnerių".
Jis teigia, kad Eleanor/John „fantastinis gyvenimas“ galėtų būti „dabartinių pokalbių Londone dalimi.
Translytė mikrokompiuterių ekspertė
Kuo naudojatės skaityti šį straipsnį? Tikriausiai jūsų prietaisas pasitelkia dalį technologijos, kurią sukūrė Lynn Conway 7-jame dešimtmetyje, kai ji dirbo kompiuterių mokslininke IBM.
 |
| Lynn Conway 1990 metais | reuther.wayne.edu |
Lynn dirbo kurdama pirmuosius kompiuterių čipus IBM firmoje, tačiau kompaniją ją atleido sužinojus, kad Lynn yra translytė ir planavo keistis lyti. Tuo baigėsi jos projektas.
„Visas jos gyvenimo darbas reiškė, kad mes galime skaityti ir turėti pokalbius naudojant modernius kompiuterius“, – teigia Christine Burns MBE, aktyvistė ir knygos „Translytė Britanija: mūsų kelionė iš šešėlių“ autorė.
Lynn, kuriai dabar yra 83 m., buvo priversta pradėti savo karjerą iš naujo po lyties keitimo. 2020 m. IBM oficialiai jos atsiprašė už tai, kaip su ja buvo elgtasi prieš 50 metų.
„Mes giliai atsiprašome už tai, ką Jums reikėjo patirti“, – 2020 metais teigė IBM vyresnysis žmogiškųjų išteklių vice prezidentas.
Christine teigia, kad Lynn yra „visiškas autoritetas mums visiems“.
„Daug žmonių, kurie patyrė diskriminaciją per daugelį metų, gauna atsiprašymus jau po savo mirties, – prideda Christine. - Tai, žinoma, yra gerai, tačiau būtų svarbu, kad žmonės tai išgirstų dar gyvi".
„Suprasti, iš kur mes atsiradome“
Prof. Cocks teigia, kad jeigu mokyklose dažniau mokytų LGBTQ+ istorijos, pamokose turėtų būti pabrėžiami esminiai įstatymų pokyčiai, kurie pakeitė šios bendruomenės gyvenimus.
Nuo 1957 metų Wolfenden raporto, kurio autoriai rekomendavo dekriminalizuoti lytinius santykius tarp vyrų ir kad tai neturėtų būti laikoma liga, iki 1967 metų Seksualinių nusikaltimų akto, kuomet seksas tarp vyrų buvo dekriminalizuotas Anglijoje ir Velse.
Negalima pamiršti ir 28 Skyriaus, kuriuo 80-tųjų konservatorių vyriausybė uždraudė mokyti bet ką, kas susiję su LGBTQ+ bendruomene, kas reiškia, kad visi, augę 1988-2000 metų laikotarpyje Škotijoje ir 1988-2003 metais Anglijoje ir Velse, negalėtų sužinoti jokios panašios informacijos.
Anot Christine, suprasdami apie įvairią istoriją, kuri susijusi su lytine tapatybe ir lytine orientacija, mes geriau pažintume savo visuomenę.
„Tai tinka visoms mažumoms – ir moterims, nors šios nėra mažuma tiesiogine prasme, - teigia ji. - Mes negalime suprasti savo vietos kaip bendruomenė, kuri turi panašius potyrius, patirtis ir kultūra, jeigu nesuprasime, iš kur visa tai ateina".