Kraujo donorystė - jautri tema LGBTQ+ bendruomenei. Neheteroseksualios orientacijos asmenys sako, kad jų kraujas yra nepageidaujamas. Nacionalinis kraujo centras (NKC) atkerta, kad homoseksualius lytinius santykius turėję asmenys turi didesnę tikimybę sirgti ŽIV, tad kviečia palaukti 4 mėnesius nuo paskutinių lytinių santykių. Žmogaus teisių ekspertai atkreipia dėmesį, kad neheteroseksuali orientacija neturėtų būti tapatinama su „rizikinga seksualine elgsena". Apie kraujo donorystę buvo kalbama ir Universiteto LGBT+ grupės organizuotojoje diskusijoje trečiadienį.
 |
| Asociatyvi Nguyen Hiep/Unsplash nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Diskusijoje dalyvavusi Iveta Tveragaitė pasakojo, kad nors 1970 metais pasaulyje pradėta skatinti neatlygintina kraujo donorystė, 1983 metais AIDS pandemijos piko metu JAV buvo uždrausta visą gyvenimą duoti kraujo vyrams, lytiškai santykiavusiems su kitais vyrais, o šiuo pavyzdžiu pasiekė ir kitos šalys.
2015 metais ES Teisingumo teismas nutarė, kad draudimas homoseksualiems asmenims duoti kraujo gali būti pateisinamas tik griežtos būtinybės atvejais ir jei nėra kitų būdų užtikrinti, kad nebus perduodamos užkrečiamos kraujo ligos.
„Donorystės metu yra paimama 15-20 mililitrų kraujo tyrimams. Kaskart, nesvarbu, kiek kartų esate davęs kraujo prieš tai, jis yra tiriamas laboratorijoje siekiant nustatyti, ar kraujo donoras neserga užkrečiamosiomis ligomis, tokiomis kaip sifilis, ŽIV, kuri gali sukelti AIDS, nors ne visą laiką sukelia, hepatito B ar C virusus", - sakė I. Tveragaitė.
 |
| Asociatyvi Hush Naidoo/Unsplash nuotr. |
Prieš duodant kraujo, asmenys turi užpildyti apklausos anketas, kuriose vyrų klausiama, ar jie turėjo lytinių santykių su kitais vyrais. Jeigu atsakymas teigiamas - potencialūs kraujo donorai siunčiami namo.
Pasak I. Tveragaitės, Lietuva yra šalis, kurioje draudžiama homoseksualiems ar biseksualiems vyrams duoti kraujo, nes vyrai, turėję lytinį kontaktą su vyrais, turi didesnę riziką susirgti ŽIV ir AIDS. Tačiau šalys turi skirtingus įstatymus, nustatančius leidimą tokiems asmenims duoti kraują.
Kai kuriose šalyse homoseksualiems vyrams visiškai draudžiama duoti kraujo, kitose - nustatytas periodas nuo paskutinio lytinio kontakto su vyrais, bet yra šalių, kuriose nėra apribojimų
 |
| Asociatyvi Online Marketing/Unsplash |
Anot I. Tveragaitės, Lietuva yra ta šalis, kurioje tiek biseksualiems, tiek homoseksualiems vyrams draudžiama duoti kraujo.
I. Tveragaitė pabrėžė, kad nėra atsižvelgiama į tai, ar asmenys išties užsiima lytiniais santykiais. „Tokie draudimai dažnai žmones priverčia slėpti savo orientaciją ar meluoti, nes ir jie nori galėti duoti kraujo, taip pat tai klaidina visuomenę, nes susidaro nuomonė, jog ŽIV susirgimo rizika kyla iš orientacijos, bet mes žinome, kad tai tikrai nėra tiesa", - sakė pranešėja.
Anot jos, tokie suvaržymai yra diskriminacinio pobūdžio, nes skatina visuomenėje vyraujančius stereotipus apie homoseksualius ir biseksualius asmenis, kad neva visi jie serga ŽIV arba AIDS ir turi daug lytinių partnerių. Be to, žmogui neleidžiama duoti kraujo dėl orientacijos. Tokią išvadą patvirtina tai, jog moterys, turėjusios lytinių santykių analiniu būdu, kraujo duoti gali, tuo metu vyrai - ne. Pasak I. Tveragaitės, tai parodo, kad žmogaus galimybės ribojamos ne dėl veiksmų, bet dėl seksualinės orientacijos.
VšĮ Nacionalinio kraujo centro l.e.p. Donorystės skyriaus vadovė, gydytoja Ieva Linkevičiūtė portalui jarmo.net vasario mėnesį komentavo: „Vyrų, turėjusių lytinių santykių su kitais vyrais, donorystė yra atidedama 4 mėnesiams. Praėjus šiam laikotarpiui, ir neturėjus pakartotinų lytinių santykių, jie gali duoti kraujo. Taip yra dėl to, kad statistiškai tarp vyrų, kurie lytiškai santykiauja su kitais vyrais, yra labiau paplitusi ŽIV infekcija, kurios lango periodas (t.y. laikotarpis po užsikrėtimo, kai nėra galimybės infekciją diagnozuoti 100% tikslumu) yra 4 mėnesiai taikant molekulinius tyrimus".
Šis 4 mėnesių laikotarpis vadinamas „lango periodu"
Vis tik, jarmo.net duomenimis, vyrui anketoje pažymėjus, kad jis turėjo lytinių santykių su kitu vyru, nėra atsižvelgiama į tai, jog jo partneris gali būti nuolatinis ir kartu jau kelis metus gyvenanti pora neserga jokiomis ligomis. Neheteroseksualiam vyrui tiesiog parodomos durys nusprendus, jog jis turi riziką sirgti ŽIV ir neįvertinus kitų kriterijų.
Be to, I. Tveragaitė pabrėžė, kad suvaržymai nesiremia moksline praktika, tyrimais ir naujausiomis technologijomis, kurios sumažina vadinamąjį „lango periodą" iki 10 dienų, o kraujas visą laiką tikrinamas ir testuojamas. „Taigi, toks ribojimas nelabai turi prasmės moksliškai, nes jis nepagrįstas", - dėstė ji.
Pranešėja teigė besitikinti, kad reguliavimas keisis, homoseksualūs ir biseksualūs asmenys galės duoti kraujo.