Kodėl yra OK moksleiviams vesti tikybos (o ne, pavyzdžiui, religijos istorijos) pamokas, bet nėra OK vykdyti lytinio švietimo programas, kurioms galima sumažinti rizikingą elgesį, partnerių skaičių, lytiškai plintančias ligas ir t.t.?
Asociatyvi Vasily Koloda/Unsplash nuotr. |
Irmantas Radavičius
Vilniaus Universiteto lektorius
OK, nes tikyba pasirenkama? Tuomet ar gali moksleivis rinktis lytinio švietimo pamokas (iš serijos, kaip atsiranda vaikai, kaip veikia paauglystė, kas yra abipusis susitarimas, kaip veikia berniukai ir mergaitės #sexism, kokie teisės aktai galioja, kokios yra apsaugos priemonės ir t.t.)?
OK, nes Lietuva - krikščioniška šalis? Nu jau jo, populiaru konstitucijomis mojuoti šiais laikais, tai „krikščioniška šalis" my ass.
Kodėl lytinis švietimas vis dar tabu? Tabu, nes tėvai nori šnekėtis su vaikais patys, o iš tiesų tai reiškia - nesišnekėti?
Vaikai kitąsyk dar ir tėvams dalykus paaiškins, iš serijos:
-Ateik, pakalbėsime apie seksą.
-Taip, tėti, ką nori sužinoti?
Ir būtų juokinga, jei nebūtų graudu, nes visas šitas shitstorm'as su vaivorykštinėm vėliavom šiknoj ir drag-queen bei translyčių asmenų fotkėm ir pasibjaurėjimais, ir pasipiktinimais yra neegzistuojančio lytinio švietimo pasekmė blogąja prasme.
O kodėl yra OK naudoti psichinį smurtą prieš vaikus, pavyzdžiui, aiškinant, kad dievulis stebi kiekvieną jų žingsnį, o už prasižengimus amžinai degsi pragare?
Ai, čia tipo metaforos, interpretacijos - skirta suaugusiems, bet maitinama mažamečiams vaikams, aha, pasakokit pasakas, o tuo tarpu, vaikai baigia mokyklas nesuprasdami kas yra moralė, etika ir t.t. Įrodymas yra penkių minučių pokalbis su vidutiniu abiturientu.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net