Vokietijos kraštutinės dešinės šalininkai pandemijos metu tapo dar radikalesni ir pavojingesni, antradienį informavo Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Zehoferis (Horst Seehofer).
 |
| Asociatyvi Sammy Williams/Unsplash |
Valdas Gabrys, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Esame labai sunerimę“, – sakė ministras, pristatydamas 2020 m. Federalinės konstitucijos apsaugos žinybos (BfV) ataskaitą. Pasak H. Zehoferio, pandemija, dėl kurios buvo apribotos piliečių asmens laisvės, suteikė sparnus Vokietijos kraštutinės dešinės grupuotėms. Ataskaitoje nurodoma, kad kraštutinės dešinės šalininkų išaugo 3,8 proc. – 33 000 asmenų. Slaptųjų tarnybų duomenimis, 13 300 iš jų yra potencialiai pavojingi, pasirengę panaudoti smurtą.
„Tai rimta problema“, – sakė H. Zehoferis.
Dar gegužės mėnesį ministras jau buvo įspėjęs, kad kraštutinė dešinė tapo didžiausia grėsme Vokietijos saugumui. Federalinės kriminalinės policijos duomenimis, 2020 metais nusikaltimų iš politinių paskatų įvykdyta 9 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Pusė šių nusikaltimų priskiriami kraštutiniams dešiniesiems. Iš viso užregistruoti 44 692 nusikaltimai iš politinių paskatų, tai – didžiausias skaičius nuo tada, kai pradėta kaupti tokia statistika.
 |
| Vokietijoje - nerimas dėl išpuolių | Asociatyvi Claudio Schwarz/Unsplash nuotr. |
2020 m. vasario mėnesį kraštutinis dešinysis nužudė 9 asmenis Hanau mieste, 2019 m. neonacistas už paramą pabėgėlių priėmimui nužudė politiką Valterį Liubkę (Walter Lübcke), po keleto mėnesių į sinagogą Halėje negalėjęs patekti ginkluotas kraštutinis dešinysis nušovė du atsitiktinius praeivius gatvėje.
Kaip nurodoma Federalinės konstitucijos apsaugos žinybos (BfV) ataskaitoje, nors dėl pandemijos kraštutinės dešinės aplinkoje daugelis svarbių susitikimų neįvyko, tačiau ekstremistams pavyko infiltruotis tarp protestuojančiųjų prieš dėl pandemijos valdžios priimtus apribojimus.
„Turime ypač sunerimti, nes protestavusieji aiškiai neatsiribojo nuo dešiniųjų ekstremistų“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė H. Zehoferis.
„Dešinieji ekstremistai nuolat protestavo kartu su jais ir taip sudarė galios įspūdį ir, deja, labai dažnai jiems pavykdavo pasižymėti protestuose, nors iš tikrųjų jų ten buvo mažuma“, – pridūrė ministras.
Federalinės konstitucijos apsaugos žinyba pranešė akylai stebėsianti „Querdenker“ ir Reicho piliečių judėjimų narius. „Querdenkeriai" surengė daugiatūkstantinius protestus Berlyne ir kituose miestuose, kuriuose kaltino Angelos Merkel vyriausybę apribojus pagrindines teises dėl pandemijos, kuria jie netiki. Tarp judėjimo narių yra pandemijos neigėjai, antivakseriai, ezoterikai, kaukių dėvėjimo ir skiepų sąmokslo teorijų išpažinėjai.
Reicho piliečių judėjimas turi apie 1 tūkst. narių, save laikančių imperijos tęsėjais ir nepripažįstančių Federalinės Respublikos. Ši grupuotė taip pat prisidengė protestuotojais prieš apribojimus pandemijos metu ir skleidė savo sąmokslo teorijas siekdama populiarumo. Išnaudodami protestuotojų jiems suteiktą matomumo galimybę Reicho piliečiai savo gretas padidino 5 proc. Įtariama, kad daugelis šio judėjimo narių yra ginkluoti.
Ataskaitoje publikuojamas atskiras skyrius, skirtas vadinamai „naujajai dešinei“, laikomai ekstremistine ir pavojinga. Naujoji dešinė – tai „neformalus grupių, organizacijų ir asmenų tinklas“, kuriame dešiniojo ekstremizmo jėgos ir dešinieji konservatoriai dirba ranka rankon, kad „naudojantis įvairiomis strategijomis visuomenėje ir politikoje būtų įtvirtintos antiliberalios ir antidemokratinės pozicijos“. Pasak Federalinės konstitucijos apsaugos žinybos direktoriaus Tomo Haldenvango (Thomas Haldenwang), tai – „maitinamoji terpė“ ekstremizmui, nes įvairioms situacijoms sukuriamas „ideologinis pateisinimas“, kaip, pavyzdžiui, pasipriešinimas tariamai Vokietijos „repopuliacijai“.