Molėtuose gimęs ir augęs Paulius Banevičius 2016-aisiais įstojo į kulinarijos mokyklą Vilniuje, kuriame greitai įsitvirtino, jame ėmė dirbti. Sostinėje laimę atradęs ir joje tebegyvenantis vaikinas šiuo metu jau dirba Kaune. Virėjo talentą savyje atradęs pašnekovas interviu portalui jarmo.net pasakojo apie tikslų, svajonių siekį. Paulius atskleidė, kad virėjo darbe daug ką lemia ir aistra darbui. Tiesa, homoseksualus vaikinas nors ir džiaugėsi, kad pavyksta siekti savo svajonių ir tobulėti savo mėgiamame darbe, tačiau kartu jis apgailestavo, kad ne vieno LGBTQ+ žmogaus gyvenimą Lietuvoje vis dar temdo homofobija, trukdanti siekti aukštumų ir kurti laimingą gyvenimą.
 |
| Paulius Banevičius | Asmeninio archyvo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Paulius pasakojo matęs gyvenimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Patirtis parodė, kad net ir idealiai baigus mokslus reikia nuolat mokytis. Pokalbį pradėjome nuo Pauliaus aistros - kulinarijos.
„Pabaigęs mokslus Vilniuje, kuriam laikui atlikau stažuotę Italijoje. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad jokia mokykla neparuošia 100 procentu būti virėju. Mokyklos suteikia žinių bazę, bet ant tų „griaučių" toliau reikia statyti savo įgūdžius ir profesionalumą", - įsitikinęs pašnekovas.
-Kas Jus labiausiai veža, kitaip tariant, patinka virtuvės šefo darbe? - jarmo.net pasiteiravo Pauliaus.
-Labiausiai man patinka iš daug skirtingų ingredientų pagaminti ne tik skanų patiekalą, kuriame skoniai dera tarpusavyje, bet ir sukurti tam tikrą meną lėkštėje, patraukiančioje svečių dėmesį.
Taip pat man labai patinka tobulėti, tą leidžia daryti nauja patirtis: vis kitokie užsakymai, nauji patiekalai, kulinariniai sprendimai bei svarbiausia - mokymasis iš savo paties klaidų.
-Kokius sudėtingiausius ar įdomiausius patiekalus esate pagaminęs? Gal yra patiekalų, kuriais labiausiai didžiuojatės?
-Kalbant atvirai, aš gana savikritiškai žvelgiu į savo darbą. Tačiau yra patiekalų, kurie traukia akį mano kolegoms, draugams, šeimai. Šiuos patiekalus matote nuotraukose.
 |
| P. Banevičiaus nuotr./Jarmo.net koliažas |
-Kokiomis savybėmis turi pasižymėti virėjas?
-Pati svarbiausia savybė: virėjo siela yra viskas, ką jis turi įdėti į savo darbą. Tiek patyręs, tiek pradedantysis virėjas. Į tai įeina daug dalykų, vienas jų - noras ir siekiai, pastangos, kruopštumas. Žmoguje turi degti akys dirbant šį darbą. Net sunku apibūdinti šią emociją, bet tas, kuris atranda čia pašaukimą, ją pajaučia ir tai kiti mato.
-Kaip atsirenkate produktus parduotuvėje - pagal kainą, o gal yra kokių kitų dalykų, į kuriuos kreipiate dėmesį?
-Parduotuvėje tikrai neperku pačių brangiausių produktų, nes labai dažnai jų sudėtis - praktiškai identiška, jeigu lyginame su tais, kurie brangesni. O juk norime mokėti už produktą, ne už prekės ženklą ar gamintojo vardą ant pakuotės. Viskas, į ką kreipiu dėmesį, yra galiojimo laikas, nes svarbu ir reikalinga išsirinkti šviežią produktą.
 |
| P. Banevičiaus nuotr. |
-Pastaruoju metu restoranų verslas yra itin nukentėjęs dėl COVID situacijos. Kaip sekasi su tuo tvarkytis?
-Taip, tai tiesa, restoranai karantino laikotarpiu buvo stipriai užgniaužti, darbuotojai nukentėjo, visi supranta, kodėl. Ir aš - ne išimtis. Restoranų verslas turi permąstyti savo verslo modelį, deja, tai ne visada pavyksta. Taigi, pavyzdžiui, antrosios koronaviruso bangos metu turėjau pakeisti savo darbo vietą dėl nestabilumo ankstesnėje vietoje. Nepaisant to aš žiūriu į ateitį ir gyvenimas gerėja.
-Virėjo talentas - įgimtas ar įgytas?
-Esu tikras, kad mūsų eroje kalbėti apie talentą yra neteisinga, nes kiekvienas gali išmokti ką tik nori. Tačiau tikrai svarbu mylėti tai, ką darai, mokytis toliau, praktikuotis ir viskas tikrai pasiseks!
 |
| Paulius Banevičius | Asmeninio archyvo nuotr. |
-Esate homoseksualus vaikinas. Ar save darbe nėra tekę susidurti su homofobija?
-Taip, esu homoseksualus, gyvenu Lietuvoje ir, žinoma, esu turėjęs susitikimų su homofobija. Mūsų šalyje neapykantą galite susitikti bet kur: darbe, gatvėje ir net namuose. Tiesa, su namiškiais man asmeniškai pasisekė, visa mano šeima mane myli ir priima tokį, koks esu. Gaila, bet ne visiems taip pasiseka.
Liūdna, kad šiandien LGBTQ+ bendruomenės atstovai Lietuvoje yra gerokai apriboti - nėra suteikiamos lygiavertiškos teisės, man atrodo, tai yra problemos pagrindas. Mažiau išsilavinusi vadinamosios tradicinės visuomenės dalis mano, kad tos pačios lyties poros negali tuoktis, įvaikinti vaiko ar paaukoti kraujo.
Jei valstybė pati leidžia pažeisti žmonių teises, keista stebėtis homofobija tarp paprastų žmonių. Manau, kad visa tai yra susiję.
 |
| Paulius Banevičius | Asmeninio archyvo nuotr. |
-Kaip manote, ko reikia, kad Lietuva taptų tolerantiška valstybe?
-Pirmiausia reikia turėti tokį tikslą valstybės politikoje. Nepamirškite apie lytiškumo ugdymą ir paverskite jį privalomu bet kokio amžiaus žmonėms, viešai diskutuokite prieštaringai vertinamomis LGBTQ+ temomis įtraukdami ekspertus... Galima ilgai vardinti. Priemonių šiam tikslui pasiekti yra daug, trumpai sakant, labiau reikalinga politinė valia.
-Kokie jūsų ateities planai?
-Sunku pasakyti, nes gyvenimas yra labai nenuspėjamas, yra net toks posakis: „Jei nori prajuokinti Dievą, pasakok jam apie savo planus“.
Bet jei apskritai, tai noriu toliau tobulinti savo kulinarinius įgūdžius, dirbti maisto tinklaraščio kūrimo srityje ir tiesiog gyventi kuo laimingiau, iš tikrųjų būtent to ir norėčiau palinkėti visiems jūsų skaitytojams, - dėstė pašnekovas.