Psichologė Miglė Motiejūnė sako, kad LGBTQ+ bendruomenės nariai pastaruoju metu Lietuvoje gali jaustis itin nesaugiai, tačiau reikėtų suvokti, kad šiais metais kilusi diskusijų banga, kurioje pastebimi ir homofobiški pareiškimai, iš tiesų nerodo, jog su neheteroseksualios orientacijos asmenimis kažkas yra blogai. Pasak psichikos sveikatos specialistės, LGBTQ+ žmonėms verta telktis, ieškoti bendraminčių, draugų, reikalui esant - riboti socialinius tinklus, blokuoti neigiamus išgyvenimus keliančius žmones.
 |
| Miglė Motiejūnė | Asmeninio archyvo nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Patiria sunkias emocijas
Šį mėnesį Tolerantiško jaunimo asociacijos surengtoje diskusijoje susirinkę žmonės kalbėjo, kaip išgyvena homofobijos gūsį, kuris, atrodo, itin paaštrėjo šiais metais, kai Seime buvo mėginama priimti Partnerystės įstatymą. Diskusijos dalyviai sakė pastaruoju metu pastebintys ne tik neigiamus, bet ir teigiamus įvykius, pavyzdžiui, Vilniuje užpaišius požeminėje perėjoje vaivorykštės spalvomis išmargintą sieną, LGBTQ+ bendruomenė ėmė labiau vienas kitą palaikyti, kurstyti meilę. Nepaisant to, viešojoje erdvėje išlieka apstu neapykantos, dezinformacijos, kuri nukreipta į LGBTQ+ asmenis
„Mane labai stebina, kaip žmonės greitai patiki informacija, kuri niekaip nėra teisinga, šaltiniai, kuriais jie remiasi, nepatikimi. Man atrodo, kad tai, ką girdžiu, sukuria didelį nesaugumo jausmą. Kitiems žmonėms tai yra tik viena iš diskusijų, pavyzdžiui, čia kaip kalbėti, kam patinka agurkai, o kam - pomidorai, tačiau kadangi čia eina kalba apie bendruomenę, tai mes tai tapatiname su savimi, klausiame, ar esame priimami, ar atstumiami. Žmonės, deja, negeba suprasti, kad čia nėra eilinė tema, kuria mes diskutuojame, bet tai yra klausimai, susiję su žmogaus teisėmis, grėsmėmis", - mintimis dalijosi viena iš diskusijų dalyvių.
„Mane labai nustebina policijos reakcija į neapykantos nusikaltimus. Mus grasina nužudyti, išsityčioja, tačiau pareigūnai nedaro pakankamai, kad mus nuo to apsaugotų. Jaučiuosi kaskart pribloškiamas, kai su tokia teisėsaugos reakcija susiduriu", - apie savo neigiamus išgyvenimus prabilo kitas pašnekovas.
Patyčios iš bendraklasių, matomi komentarai viešoje erdvėje, homofobiški mitingai, neapykantos kurstytojų nebaudžiamumas - tai paveikia LGBTQ+ bendruomenės psichologinę sveikatą.
„Kurį laiką stengiausi ignoruoti homofobiją, nuo jos atsiriboti, nekreipti dėmesio į kylančius iš to išgyvenimus, tačiau tai, manau, nėra pats geriausias pasirinkimas. Šiuo metu jau stengiuosi neignoruoti emocijų, nes man nepatinka susitaikyti su neapykanta, ji neturi būti dalis mano gyvenimo", - sakė viena LGBTQ+ bendruomenės atstovė iš Vilniaus.
Psichologė: verta riboti socialinius tinklus
Psichologė M. Motiejūnė sakė, kad tuomet, kai kyla reali grėsmė, yra pavojinga įtikinti save, jog situacija saugi, tad verta paieškoti bendruomenės narių, kurie galėtų pagelbėti.
„Iš to, kuo dalijasi LGBTQ+ žmonės, matau, jog situacijos gali būti grėsmingos, jaučiamas poreikis spausti institucijas, kad šios reaguotų. Manau, kad labai gerai tai, jog tai yra bendruomenė, vadinasi, jos nariai gali kreiptis į kitus narius, kurie padeda", - kalbėjo ji.
Anot specialistės, LGBTQ+ bendruomenei priklausantiems žmonėms svarbu suvokti, kad tai, ką kalba homofobiškai nusiteikę asmenys, atspindi ne tai, kokia yra pati bendruomenė, o tik tai, kaip mąsto tam tikra visuomenės grupė.
„Tol, kol žvelgiama į šią situaciją kaip į tarp „mes" ir „jie" vykstančią kovą, tol yra ir nesaugu, ir pikta. <...> Viena grupė žmonių sako, kad aš esu toks, koks esu, nes priklausau šeimų maršo bendruomenei, esu už tradicines vertybes, jeigu iš manęs kas nors tai atims, prarasiu savastį. O tuo metu LGBTQ+ bendruomenė pabrėžia, kad negalima iš jos atimti galimybės būti savimi ir apibrėžti savo tapatybės. Taigi, atsiranda priešprieša. Kuo didesnė takoskyra, tuo sunkiau jaučiamasi, atsiranda noras arba slėptis, arba priešintis. Ką reikėtų daryti? Svarbu prisiminti, kad tai, kas vyksta, nėra apie mane, tai yra apie tų žmonių nuostatas, negebėjimą kritiškai vertinti informacijos", - LGBTQ+ žmonėms pataria psichologė.
M. Motiejūnienė kalbėjo, kad atliktų tyrimų duomenimis, dalis žmonių yra jautresnės nervų sistemos, dėl to tokie žmonės yra ir jautresni signalams, jog kyla kažkokia tariama grėsmė, pavyzdžiui, šeimoms.
„Tas priminimas sau, kad aš, kaip žmogus, nesu kaltas dėl to, ką mąsto kiti, gali padėti", - sakė psichologė.
Be to, ji įsitikinusi, kad jeigu LGBTQ+ žmogus jaučia, jog pastaruoju metu jį pasiekia per daug neigiamos informacijos, galima riboti socialiniuose tinkluose matomą srautą taip siekiant apsaugoti savo emocinę sveikatą.
„Socialiniai tinklai gali daryti įtaką, didinti įtampą, sekinti. Taigi, nieko tokio yra blokuoti žmones, riboti srautą, kuris emociškai žaloja", - dėstė M. Motiejūnienė.
Be to, psichologė pabrėžė, kad verta ieškoti draugų, nes vienatvėje gali pasirodyti, jog „kažkas su manimi negerai". Kai žmonės susiburia išgyvenę panašias situacijas, tai gali sumažinti įtampą, padėti suvokti, kad „nesame vieni šiame kelyje".