Po kritikos pliūpsnio dėl to, jog taiko dvigubus standartus homofobiško mitingo, vykstančio šią savaitę Vilniuje prie valdžios institucijų, dalyviams, ketvirtadienį Lietuvos policija ėmėsi gesinti viešojoje erdvėje įsižiebusio komunikacijos gaisro. Išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad esą „pareigūnai visuomet vadovaujasi galiojančiais teisės aktais bei teisingumo, operatyvumo, protingumo, proporcingumo" principais. Tiesa, kaip teisingumas dera su tuo, jog mitinguotojams ėmus įžeidinėti LGBTQ+ bendruomenės narius ir jiems grasinant, policija iš protesto prašė pasišalinti būtent šios bendruomenės atstovus, o ne viešąją tvarką pažeidžiančius asmenims, liko neatsakyta.
 |
| Asociatyvi policija.lrv.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Trečiadienį portalas jarmo.net rašė apie tai, jog Rasa ir Gabrielė, atvykusios prie homofobiško mitingo ir užsivilkusios vaivorykštės vėliavą, buvo išprašytos policijos pareigūnų.
Viešojoje erdvėje netilo kritika ne tik dėl šio atvejo, bet ir dėl antradienį išdėstytų policijos teiginių, jog esą mitinge žmonės susiskirstę po 15 asmenų, dėl to, nors ir leidimas protestuoti su Vilniaus m. savivaldybe nesuderintas, šio ir nereikia. Vis tik vėliau policija nusprendė administracinę teisėną pradėti.
Ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai policijos atstovai ėmė teisintis ir dievagotis, jog esą pareigūnams svarbiausias visuomenės saugumas.
„Renginio metu situaciją nuolat vertina atsakingi pareigūnai, kurie yra įgalioti nedelsiant priimti būtinus sprendimus. Svarbu paminėti, jog sprendimai priimami itin atsakingai, siekiant subalansuoti tiek renginio organizatorių ir jo dalyvių, tiek kitų asmenų interesus bei maksimaliai užtikrinti viešąjį saugumą. Atsižvelgiant į išankstinę bei renginio metu gaunamą (fiksuojamą) informaciją, renginio saugumui grėsmę keliančius asmenis pareigūnai siekia paveikti įtikinėjimo ir dialogo būdu, todėl renginių metu, dažniausiai, policijos pareigūnai jėgos naudojimą ar kitas itin griežtas priemones (pvz. renginio nutraukimą) pasilieka tik kaip kraštutinį sprendimą.
Pasibaigus kiekvienam renginiui, darbas nesibaigia. Atsakingi pareigūnai atlieka visos renginio eigos vertinimą, tuo pačiu įvertindami ir galimai renginio metu padarytus teisės pažeidimus.
Esame įsitikinę, jog būtent toks policijos požiūris į saugumą renginiuose padeda išvengti konfliktinių situacijų eskalacijos ir rimtų viešosios tvarkos pažeidimų. Girdime visuomenės, žiniasklaidos, politikų balsą, jį vertiname, tačiau sprendimus priimame atmetus emocijas, pažiūras, vadovaudamiesi surinktais duomenimis ir įstatymo nuostatomis", - rašoma pranešime spaudai.
Pasigedo principingumo
„Per šias kelias savaites Lietuvos policija pradėjo atrodyti kaip kažkoks užklausų ir pageidavimų biuras. Biuras, kuris pasirenka jam pačiam patogius, o ne teisingus veikimo metodus", - gegužės 15-ąją rašė apžvalgininkas filosofas Paulius Gritėnas.
Anot jo, teisėsauga nesiekia būti principinga visoms visuomenės grupėms.
„Šeimų gynimo marše pažeidimai nefiksuojami, nes „per daug žmonių". Šiuo metu prie parlamento rengiamas nesankcionuotas mitingas, kuris pridengiamas kaip "stovi grupelės po 15, o tiek leidžiama", nors visi vaizdai tiesiog rodo minią. Juos prižiūri vienas ar keli ekipažai, kurie tiesiog pasyviai stebi, kas vyksta.
Tuo pat metu pradedamas tyrimas dėl to, kas prieš kelis metus nuspalvino perėją vaivorykštės spalvomis ar absoliučiai absurdiškai priimami kaltinimai menininkui, prieš 21 metus atlikusiam performansą, kurio kažkas nesuprato ar nenorėjo suprasti.
Lietuvos policija tiesiog mūsų akyse praranda ilgus metus kurtą pasitikėjimą. Labai įdomu, ar jiems tai rūpi, nes komentarų ir paaiškinimų stoka leidžia suprasti, kad nelabai.
Kokią vietą valstybėje nori užimti teisėsauga, kuri bijo nuraminti siautėjančią gaują (suprask, dar supyks ir ant mūsų) ar imasi tyrinėti meno kūrinių teisėtumą?" - klausė P. Gritėnas.