Šeštadienį maždaug 30 tūkst. žmonių dalyvavo Prancūzijos sostinėje Paryžiuje vykusiame „Pride" parade. Dalyviai nešė vaivorykštės spalvų vėliavas bei plakatus, kuriuose buvo matomi LGBTQ+ bendruomenę palaikantys užrašai. Pastebima, kad šiais metais LGBTQ+ bendruomenę skatinantys priimti eitynių dalyviai kaip niekada anksčiau išreiškė solidarumą su Vengrijos ir Lenkijos LGBTQ+ bendruomenėmis.
 |
| Akimirkos iš šiais metais Paryžiuje įvykusių „Pride" eitynių | Twitter nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Naujienų portalas lrt.lt rašo, kad eitynės prasidėjo Paryžiaus Pantino priemiestyje, prie jų prisijungė vis daugiau žmonių ir galiausiai jie nužygiavo iki Respublikos aikštės, esančios Paryžiaus centre.
„Pirmas „Pride" susituokus. Pirmasis „Pride" Paryžiuje. Taip gera išeiti ir pamatyti tiek daug žmonių, kurie pasirodė, buvo matomi ir savimi", - rašo viena „Twitter" vartotojų.
First pride married. First pride in Paris. Was so good to go out and see so many folks turned up, being visible and being themselves. #pride #parispride #pride2021 pic.twitter.com/uz9MPiz3lL
— 💉 Vaccinated Starlight 💉 (They/them) (@starlightgeek) June 26, 2021
„Paryžiaus „Pride" eitynės vyko dėl visų žmonių aplink pasaulį, visa mano meilė lenkams ir vengrams bei kiekvienam iš pavojingų šalių. Jūs ne vieni", - „Twitter" paskyroje pareiškė kitas vartotojas.
i don’t know who needs to hear this but paris pride march was also for LGBTQIA+ people all around the world, all my love to polish and hungarian people and everyone from dangerous countries. you’re not alone #Pride2021 #ParisPride pic.twitter.com/btikhKpDba
— elliot | hugo lloris stan account (@mirohyvnjin) June 27, 2021
Šiais metais įvairiose Europos šalyse vykstančiuose „Pride" renginiuose yra akcentuojama blogėjanti padėtis Vengrijoje ir Lenkijoje. Šiose šalyse dėl Vyriausybės žingsnių, kurie blogina žmogaus teisių padėtį, susirūpinimą išreiškė ir Europos Komisija (EK). Pastaruoju metu daug diskusijų sukėlė šį mėnesį Vengrijoje priimtas „gėjų propagandos" įstatymas, ribojantis informacijos apie LGBTQ+ bendruomenę prieinamumą. Tai sukėlė ginčus ir tarp Europos šalių lyderių. Daugelis jų pasirašė laiškus Vengrijai bei paskatino įstatymą atšaukti. Tiesa, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė Vengriją užstoti.
Skelbiama, kad Vengrijos Teisingumo ministerijos Briuselis prašo suteikti informaciją ir pasiaiškinti dėl šioje šalyje priimto homofobiško įstatymo.
Taip taip EK kritikuoja Lenkijos sprendimą skelbti šalies viduje „zonas be LGBT". Dalis Europos bendrijos šalių nusprendė tokį titulą paskelbusiems regionams nesuteikti finansinės paramos.
#Pride2021 #parispride pic.twitter.com/x7Y5wNFrqR
— léa (@__srrw) June 26, 2021