„Bus nesaugu", „Anksčiau tokių eitynių Kaune nebuvo, tai kodėl dabar reikia?", „Kam demonstruotis?", „Nekiršinkit visuomenės", - taip skambėjo dalies politikų ir visuomenės veikėjų argumentai viešojoje erdvėje po to, kai Kauno miesto savivaldybė nusprendė nesuteikti leidimo „Kaunas Pride" eitynėms. Portalui jarmo.net šio mitingo organizatoriai pakomentavo, ką mano apie tokius raginimus. LGBTQ+ teisių aktyvistai kviečia ne tildyti bendruomenę, o pagalvoti, ką daryti, kad priešiškumo jai būtų kuo mažiau. Be to, eitynių organizatoriai, nors ir negavę leidimo žygiuoti, pasiduoti neketina.
 |
| Komanda, rengianti „Kaunas Pride" eitynes | Organizatorių nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Ginče su Kauno valdžia laukiant teismo verdikto, jie sako, kad gali būti keičiamas eitynių formatas arba data, tačiau LGBTQ+ bendruomenė Kaune vis tiek protestuos. „Solidarumo eitynės vyks Kaune. Galbūt bus pakeistas eitynių formatas ar jų data, tačiau šio susirinkimo perkelti į kitą miestą neplanuojame", - interviu jarmo.net teigė organizatoriai.
-Žinau, kad dėl Kauno savivaldybės sprendimo neišduoti leidimo kreipėtės į teismą. Ar galite papasakoti plačiau apie procesą - ar jau pateikėte skundą, kiek pats teisinis procesas gali trukti? Ar tikitės spėti iki rugsėjo 4-osios? - pasiteiravome organizatorių.
-Iki dabar esame Kauno miesto savivaldybei pateikę tris pranešimus „Kaunas Pride" eitynėms skirtingais galimais maršrutais, kuriuos nuolat koregavome remiantis posėdžiuose ir atsakymuose gauta informacija. Visi trys maršrutai buvo atmesti.
Šiuo metu su teisininku ruošiame skundą, kurį teiksime administracinių ginčų komisijai artimiausiu metu ir tikimės, kad pavyks jį išnagrinėti skubos tvarka. Svarbu paminėti, kad susirinkimo teisė yra pareikštinė, o ne leidybinė. Reikia nustoti prašyti leidimų – nei teisiškai, nei politiškai leidimas nėra gera sąvoka. Visi žmonės turi teisę į susirinkimą, o savivaldybė privalo tą teisę užtikrinti tik derindama susirinkimo niuansus, o ne leisdama ar drausdama jiems vykti, kitaip yra ribojami demokratiniai procesai.
 |
| Kadras iš Kiemų šventės Kaune. Savivaldybė kitiems renginiams leidimus išduoda, tačiau LGBTQ+ bendruomenės eitynių organizatoriai susidūrė su kliūtimis | kaunas.lt nuotr. |
Iš esmės tikimės geriausio, bet ruošiamės blogiausiam. Nors iki rugsėjo 4-osios dar daug laiko, yra pakankamai teisinių instrumentų procesą užtęsti, tačiau mes pilnai tam pasiruošę, turime bendruomenės palaikymą bei teisininkų pagalbą. Tokie atsisakymai derinti norimus maršrutus nėra beprecedentis įvykis, todėl galime naudotis jau sukauptomis patirtimis. Tačiau yra pikta ir liūdna, kad reikia kalbėti apie susirinkimo įstatymą, o ne apie problemas, kurias keliame savo manifeste
-Kaip manote, ar sprendimas neišduoti leidimo galėjo būti lemtas aukščiausių Kauno valdžios sluoksnių, pavyzdžiui, mero požiūrio į LGBTQ+ asmenis? Ar iš esmės susitikimų su savivaldybe metu jūs girdėjote kokias nors neigiamas replikas apie LGBTQ+ bendruomenę?
-Sunku spekuliuoti, nes posėdžių metu ir oficialių atsakymų forma buvo reaguojama etiškai ir remiantis reglamentu, tačiau atsižvelgiant į tai, kaip Kauno miesto savivaldybė reaguoja į politiškai ir verslo atžvilgiu neparankius pasipriešinimus, matome, kad gali būti principinis nenoras leisti „Kaunas Pride" eitynėms įvykti. Iš kur konkrečiai toks principingumas ateina, galime tik spėlioti.
 |
| Trikampiu rožiniu ženklu buvo žymimi homoseksualūs asmenys nacistinėje Vokietijoje. Šį simbolį kaip skaudžios istorijos priminimą pasitelkė ir „Kaunas Pride" iniciatoriai | Organizatorių nuotr. |
Turime priminti, kad „Kaunas Pride" nėra vienintelė iniciatyva, kurią Kauno miesto savivaldybė atmeta ar spaudžia. Prieš mėnesį mus pasiekė informacija, kad Kauno miesto savivaldybė spaudė policiją pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grindinio suniokojimo Šančių bendruomenei, kuri taikaus susitikimo metu piešė kryžius natūralia anglimi, taip siekiant pažymėti Šančiuose planuotus kirsti medžius. Medžių kirtimas ir landšafto darkymas pasirodo niokojimu nėra laikomas, o pasipriešinimas medžių kirtimui yra. Žemųjų Šančių bendruomenės pasisakymą apie šį įvykį galima perskaityti Facebook platformoje.
Taip pat verta paminėti, kad Laisvės alėjoje neseniai žygiavo LKL sirgaliai. Šią gatvę pateikėme kaip vieną iš galimų maršrutų, kuris buvo atmestas dėl vykdomų statybų bei padidintų lauko kavinių erdvių. Vis tik, LKL sirgalių eitynės vyko sėkmingai. Matome, kad savivaldybė veikia selektyviai ir dar kartą kreipia dėmesį į verslo ar sau patinkančių, o ne pažeidžiamų visuomenės grupių interesus.
 |
| Asociatyvi nuotr. iš LGBTQ+ mitingo, vykusio birželį Klaipėdoje |
-Jeigu iki rugsėjo 4-osios nepavyks suderinti leidimo, kokių žingsnių imsitės? Gal eitynės vyks kitame mieste?
-„Kaunas Pride" solidarumo eitynės vyks Kaune. Galbūt bus pakeistas eitynių formatas ar jų data, tačiau šio susirinkimo perkelti į kitą miestą neplanuojame. Kiti miestai taip pat gali organizuoti LGBTQ+ palaikymo akcijas, laikomės nuostatos, kad vietoje esantys žmonės geriau išmano savo miesto reikalus.
-Kodėl nusprendėte būtent Kaune rengti eitynes - ar dėl to, nes tai antras pagal dydį miestas, ar dėl to, nes čia anksčiau niekada nebuvo tokių eitynių?
-Visų pirma, bendruomenės viduje jau seniai buvo kalbama, kad „Pride" eitynių Lietuvoje kas 3 metus nepakanka. Tam, kad vyktų pokyčiai, mūsų patirčių matomumas negali būti toks „banguotas“.
 |
| Asociatyvi Brielle French/Unsplash nuotr. |
Pernai Vilniuje vyko neformaliai organizuotas „Vilnius Pride", kuris įkvėpė kalbėtis ir dalintis mintimis apie jausmus, kad norint save atstovauti, nuolat tenka važiuoti į sostinę. Taip pat labai atliepė ir tą norą „Pride" eitynes organizuotis kasmet atmetant verslo ir politinių partijų interesą krautis politinį bei ekonominį kapitalą mūsų priespaudos kaina. Vedami tų idėjų ir paskatinti LGBTQ+ kauniečių iniciatyvos, labai lengvai pasirinkome Kauną.
LGBTQ+ bendruomenė ir ją palaikantys žmonės čia gyvena visą Lietuvos istoriją. Tai, kad tokios eitynės Kaune nevyko, motyvuoja mūsų organizacijos žmones, ne veltui einame su šūkiu „Mes esame visur“.
 |
| Vilnius - vienintelis Lietuvos miestas, kuriame įvyko „Pride" eitynės. Tačiau tai gali pasikeisti | Ganto Vaičiulėno/Unsplash nuotr. |
-Kiek šiuo metu asmenų organizuoja eitynes ir kiek žmonių tikitės sutraukti?
-Šiuo metu įvairiomis organizacinėmis veiklomis užsiima apytiksliai 30-ties žmonių grupė. „Apytiksliai“ todėl, nes grupė nėra apibrėžta kaip formali organizacija – nefiksuojame griežto narių skaičiaus, žmonės gali tiek prisijungti prie veiklos, tiek iš jos pasitraukti.
Tikimės sutraukti 1-3 tūkst. žmonių. Pastarųjų mėnesių įvykiai – šeimų maršas, balsavimas dėl partnerystės įstatymo projekto, besitęsiančios vėliavų kovos – lemia tai, kad LGBTQ+ bendruomenės nariams kalbėti apie sunkumus ir reikmes yra išskirtinai svarbu. Žinoma, šios temos sulaukia didesnio dėmesio žiniasklaidoje, tačiau apžvalginių straipsnių vargu ar pakanka siekiant padėties gerėjimo. Šiame kontekste, Kaunas Pride aktualus tiek bendruomenės nariams, tiek juos palaikantiems asmenims.
-Ką pasakytumėte tiems, kurie aiškina, jog neva „Pride" eitynės kiršina visuomenę?
-Apsvarstyti derėtų būtent žodį „kiršinimas“, kuris sudaro įspūdį, kad „Pride" eitynių tikslas yra kelti pyktį. Vis tik eitynių tikslai yra visai kiti. Tai, kad šie tikslai tam tikroms žmonių grupėms kelia pasipiktinimą, yra ne solidarumo eitynių, o šių žmonių grupių įsitikinimų pasekmė, ir šio pasipiktinimo buvimas negali būti naudojamas kaip pretekstas nesuteikti LGBTQ+ bendruomenei teisės į susirinkimą.
 |
| Asociatyvi Jasmin Sessler/Unsplash nuotr. |
Taigi, asmenims, teigiantiems, kad eitynės kiršina visuomenę, siūlytume apmąstyti, kodėl visuomenę pykdo „Pride" ir ką jie galėtų padaryti, kad šis pasipiktinimas sumenktų.
Svarbiausias eitynių tikslas - matomumas, sunkumų su kuriais susiduria LGBTQ+ bendruomenė įvardijimas ir reikalavimas spręsti įsisenėjusias žmogaus teisių problemas. Tam parengėme manifestą, kurį kviečiame pildyti visus mūsų bendruomenės narius ir nares.
-Kaip manote, ar Kaune LGBTQ+ bendruomenė liks saugi? Jau matėme grasinimų, susijusių su tuo, jog eitynių dalyvius reikėtų šaudyti ir panašiai.
-LGBTQ+ bendruomenės saugumo po eitynių klausimas yra ypač jautrus. Dar prieš Kaune vyksiančių solidarumo eitynių paskelbimą, buvo išdaužtas socialinio centro „Emma“ langas, kuriame pakabinta vaivorykštės vėliava. Deja, būtų naivu matyti, kad tokie prieš bendruomenę nukreipti agresijos protrūkiai negali pasikartoti.
 |
| Nepaisant visko, eitynės turėtų įvykti | Organizatorių nuotr. |
Kalbant apie saugumą pačių eitynių metu, jau esame matę kelias „Pride" eitynes Vilniuje, kurių metu buvo labai bijoma dėl dalyvaujančiųjų saugumo. Šių eitynių metu, Lietuvos policija Vilniuje savo darbą atliko pakankamai gerai. Norime tikėti, kad Kauno policija taip pat turi pakankamai pajėgumų užtikrinti visų dalyvių saugumą tiek per pačias eitynes, tiek po jų.
Vis tik, puikiai suprantame tai, kad Kaune tokios eitynės dar niekada nevykusios, jų eigą galime numanyti tik pagal Vilniaus pavyzdžius. Dėl šios priežasties, savo veiksmų plane esame numatę suformuoti savanorių komandą, kuri būtų apmokyta prisidėti prie eitynių saugumo.
Kalbant bendrai, LGBTQ+ bendruomenės nariai nėra visiškai saugūs nei mokyklose, nei gatvėse, nei šeimose. Todėl kalbėjimas apie saugumą tik tuomet, kai organizuojamos eitynės, skamba apsimestinai ir yra dar vienas bandymas tildyti bei trinti mūsų patirtis iš viešosios erdvės.
Tam, kad „Kaunas Pride" įvyktų, mums labai svarbus ir finansinis palaikymas. Surinktus pinigus planuojame naudoti saugumui eitynių metu užtikrinti, tiek pandemijos, tiek eitynių eigos atžvilgiu ir greta eitynių vyksiančioms bendruomenės palaikymo iniciatyvoms įgyvendinti. Taip pat ketiname likusius pinigus skirti trans žmonių sveikatos apsaugai, kuria iki šiol niekaip nepasirūpina valstybė, - dėstė renginio organizatoriai.
Paremti „Kaunas Pride" galite pervesdami norimą pinigų sumą į šią sąskaitą:
Sąskaitos numeris: LT094010051005544463
Gavėjas: Gegužės 1-osios profesinė sąjunga
Mokėjimo paskirtis: Parama Kaunas Pride