Lietuvoje LGBTI asmenys jaučiasi neapsaugoti, diskriminuojami, emociškai prislėgti, tačiau Vyriausybė neturi parengusi strategijos diskriminacijai
dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės panaikinti. Taip teigiama Žmogaus teisių organizacijų koalicijos parengtoje Šešėlinėje Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ataskaitoje.
 |
| Asociatyvi Delia Giandeini/Unsplash nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Lytinė tapatybė - be apsaugos
Skelbiama, kad vien šių metų pradžioje LGL užregistravo mažiausiai 10 aktyvių teisinių procesų dėl teisinio lyties pakeitimo (pripažinimo), o teisių gynimas teisminiu keliu yra vienintelė galimybė translyčiams asmenims, kadangi nėra administracinių teisinio lyties pakeitimo (pripažinimo) procedūrų. Tai, kartu ir translyčių sveikatos priežiūros paslaugų trūkumas, labai apsunkina Lietuvos translyčių asmenų bendruomenės situaciją.
Be to, teisinės „lytinės tapatybės“ ir „lyties raiškos“ kategorijos dabartiniuose Lietuvos teisės aktuose nepripažįstamos. Siūlomoje Lygių galimybių įstatymo naujojoje redakcijoje lytinė tapatybė nėra numatyta tarp saugomų pagrindų. 2017 m. lapkričio mėn. LR Seimo grupė, susidedanti iš 31 nario, užregistravo teisėkūros pasiūlymą, kuriuo siekiama uždrausti teisinį lyties pakeitimą (pripažinimą) ir susijusias medicinines procedūras.
 |
| Asociatyvi Jono Valaičio/jarmo.net nuotr. |
Žmogaus teisių ekspertai ataskaitoje teigia, kad LGBTI asmenų apsauga Lietuvoje, nepaisant kelių teigiamų pokyčių, tebėra pavojuje.
Didesnių teigiamų pokyčių LGBTI žmogaus teisių srityje 2020 m. nebuvo nustatyta. Pažymima, kad LGBTI asmenų padėtį tiesiogiai veikia tos pačios lyties asmenų šeimos teisių pripažinimo trūkumas, o administracinės procedūros, susijusios su teisiniu lyties pripažinimu, dar nėra nustatytos.
Tai lemia didelę translyčių asmenų diskriminaciją.
Vis dar galioja „gėjų propagandos" įstatymas
LGBTI jaunimo padėtis Lietuvoje išlieka ypač pažeidžiama, kadangi nevykdomos jokios nacionalinio lygio priemonės, kurios atitiktų jaunų LGBTI asmenų poreikius, susijusius su jų emocine gerove švietimo įstaigose.
 |
| Asociatyvi Honey Fangs/Unsplash nuotr. |
Be to, ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad buvo keli atvejai, kai Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas buvo taikomas diskriminaciniu būdu, siekiant apriboti su LGBTI susijusį turinį, įskaitant ir edukacinį.
„Nebuvo pradėta jokia teisėkūros procedūra dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4.2.16 straipsnio, kad jo nebūtų galima naudoti diskriminaciniu būdu, nukreiptu prie LGBTI asmenis", - rašoma ataskaitoje.
Taip pat akcentuojama, kad Lietuva išlieka vienintelė Europos Tarybos valstybė, numatanti partnerystės institutą būtent priešingos lyties poroms, taip sudarant prielaidą diskriminacijai lytinės orientacijos pagrindu ir teisinį neapibrėžtumą tos pačios lyties santykiuose esantiems žmonėms.
Ką reikia daryti?
Žmogaus teisių organizacijos rekomenduojama peržiūrėti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4.2.16 straipsnį, kad jis negalėtų būti taikomas diskriminaciniu būdu, siekiant nepagrįstai cenzūruoti su LGBTI susijusią viešą informaciją ir kad bet kokie saviraiškos laisvės apribojimai atitiktų teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo kriterijus bei būtų taikomi be jokios diskrminacinio pobūdžio intencijos.
Taip pat rekomenduojama priimti atitinkamus teisės aktus, kad būtų visiškai pripažintas tos pačios lyties porų lygiateisiškumas.
Ekspertai siūlo įtvirtinti lytinę tapatybę ir (arba) lyties raišką kaip teisinę kategoriją ir įstatymuose saugomą pagrindą, įskaitant neapykantos nusikaltimų, neapykantos kurstymo ir kovos su diskriminacija teisės aktus.
Ataskaitoje rekomenduojama inicijuoti teisėkūros procesą, siekiant priimti veiksmingą ir prieinamą administracinę procedūrą siekiant teisinio lyties pripažinimo.
Susikibti rankomis - vengia
Be kita ko, ataskaitoje pažymima, kad tyrimo išvados, kurias 2019 m. paskelbė Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), atskleidė, kad LGBTI respondentai Lietuvoje visada (14 proc.) arba beveik visada (20 proc.) jaučiasi nuliūdę ar prislėgti. Taip pat 55 proc. respondentų asmeniškai jautėsi diskriminuojami aštuoniose gyvenimo srityse dėl savo LGBTI tapatybės, o tai yra vieni prasčiausių rodiklių iš visų ES šalių.
 |
| Jasmin Sessler/Unsplash nuotr. |
Apklausos rezultatai taip pat parodė atvirumo stoką Lietuvoje. 51 proc. respondentų prisipažino darbe slėpę savo LGBTI tapatybę, o 59 proc. prisipažino, kad savo LGBTI tapatybės nėra atskleidę mokykloje. 44 proc. apklausos dalyvių teigė, kad viešai vengia susikibti rankomis su tos pačios lyties savo partneriu, bijodami sulaukti grasinimų, patirti užpuolimą ar priekabiavimą.
FRA apklausa taip pat patvirtina, kad švietimo LGBTI temomis situacija mokyklose išlieka kritinė: respondentai pranešė, kad LGBTI temos aptariamos neigiamai (19 proc.) arba visai neaptariamos (65 proc.).