Žiniasklaidai nutekėjo, kaip atrodys partnerystės įstatymas: sąvokos „šeima" nėra

Žiniasklaidai nutekėjo partnerystės įstatymo projektas, kuris Seime dar nėra užregistruotas, tačiau, kaip anksčiau skelbė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tai ketinama padaryti gegužę arba birželio pradžioje. Seimo narys, LGBTQ+ bendruomenės atstovas Tomas Vytautas Raskevičius antradienį pranešė, kad „žiniasklaidoje nutekėjęs įstatymo projektas yra tikras".

Partnerystę galėtų sudaryti tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių asmenys | Asociatyvi DIEGO SANCHEZ/Unsplash nuotr.

Jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Portalas delfi.lt praneša, kad Seimo nariai jau yra parengę įstatymų projektus, kuriais siūloma, kokias teises ir pareigas įgytų partneriai, tiesa, parengti projektai dar nėra galutiniai.

„Taip, tai kompromisinis variantas. Kita vertus, mano vertinimu, siūlomas teisinis reguliavimas yra orus tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties poroms. Jei toks įstatymas būtų priimtas, aš didžiuočiausi, kad pavyko tą padaryti.

Seime mūsų laukia daug karštų diskusijų. Noriu paprašyti tik vieno dalyko - šiose diskusijose nepraraskime žmogiškojo orumo", - savo įraše „Facebook" puslapyje rašė T. V. Raskevičius.

Aiškėja ir numatomas partnerystės apibrėžimas. Jame sąvokos šeima nėra. 

„Partnerystė yra dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, – štai taip skamba partnerystės sąvoka siūlomame įstatymo projekte.

Asociatyvi VT/Unsplash nuotr.

Skelbiama, kad partnerystę ją sudarantys asmenys registruotų civilinės metrikacijos įstaigose.

Partnerius turės sieti bendro gyvenimo faktas, dėl ko iškeltas tikslas apsaugoti partnerių tarpusavio santykius grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Įstatymo projekte pažymima, kad partneriai privalės būti jau sulaukę pilnametystės ir nesiejami artimų giminystės ryšių, be to, jie neturės būti sudarę santuokos tarpusavyje arba su kitais asmenimis.

Įstatymo rengėjai numatė galimybę, kad partneriai turės teisę pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama partnerio pavardė.

Be to, partneriams taip pat galiotų draudimas pažeisti monogamijos principą, tai reiškia, kad partnerystė gali būti tik tarp dviejų asmenų.

Tiesa, įstatymo projektas numato, kad partnerystę sudariusių asmenų šeimoje gimę vaikai bus laikomi kaip gimę nesusituokusiems tėvams. Nebus leidžiamas ir įsivaikinimas.

Įstatymas aktualus šimtams tūkstančių

Verta paminėti, kad partnerystę galės sudaryti asmenys, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių pasirinko nesudaryti bažnytinės ar civilinės santuokos.

„Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad šalyje gyvena daugiau nei 600 tūkst. suaugusių žmonių, kurie per savo gyvenimą niekada nebuvo sudarę santuokos. Tai yra daugiau nei penktadalis šalies gyventojų. Partnerystės įstatymas – labai aktualus klausimas. Valstybė neužtikrina beveik jokių šių žmonių teisių“, – anksčiau yra sakiusi Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė.

Jūrate Juškaitė | Jono Petronio/VDU nuotr.

Balandžio mėnesį maždaug 150 žmogaus teisių ir jaunimo organizacijų kreipėsi į valstybės vadovus, ragindami priimti partnerystės įstatymą. 

Kreipimesi pažymima, kad EŽTT dar 2013 metais yra išaiškinęs, jog turi būti saugomas ir tos pačios lyties asmenų „šeimos gyvenimas“.  EŽTT yra konstatavęs, kad turi būti itin svarios ir įtikinamos priežastys pateisinti skirtingą asmenų traktavimą dėl lyties, taip pat dėl jų seksualinės orientacijos.