Vilniaus universiteto (VU) LGBT grupės narys Rimas Prokopovičius įsitikinęs - nors visuomenė pradėjo daug kalbėti apie neheteroseksualius žmones, šią temą vis dar dengia paslapties rūkas. Jį sklaido Universiteto LGBT grupės narių vedama radijo laida „Aš ne prieš juos, bet...", sulaukianti vis daugiau populiarumo. Anot vaikino, ne visi neigiamą nuomonę apie LGBTQ+ asmenis turinys žmonės - homofobai, jeigu jų nuostatos kyla tiesiog iš nežinios. „Šie žmonės nėra homofobai, su jais tiesiog reikia palaikyti atvirą diskusiją ir suteikti jiems tinkamą informaciją, tuomet jie jau patys apsispręs, kokią nuomonę turėti", - įsitikinęs pašnekovas.
 |
| Rimas Prokopovičius | Universiteto LGBT grupės nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
R. Prokopovičius sutiko plačiau papasakoti apie tai, kaip Universiteto LGBT+ grupė įsikūrė ir pavyko įveikti patirtą spaudimą nevykdyti savo užsibrėžtų tikslų.
Pašnekovas prabilo apie visuomenėje vyraujančius įsitikinimus ir sklindančias melagienas, susijusias su LGBTQ+ asmenimis, kai sakoma, kad esą griaunama „tradicinė“ šeima, homoseksualūs asmenys savinasi vaikus, o lyčiai neutrali partnerystė neva prieštarauja Konstitucijai. Vaikinas visuomenę ragina vadovautis mokslu, o ne sąmokslo teorijomis.
-Kiek vienijate narių? - jarmo.net pasiteiravo R. Prokopovičiaus.
-Šiuo metu turime virš 200 registruotų narių, taip pat mūsų „Facebook“ platformoje turime daugiau nei 1,2 tūkst. sekėjų.-Priminkite, kada ir kaip įsikūrė grupė?
-Grupė neformaliai veikė nuo 2015 metų, tai buvo tiesiog grupė žmonių, kuriuos vienijo bendri interesai ir palaikymas LGBT+ asmenims. Šios žmonių grupės tikslas - suvienyti Vilniaus Universiteto studentus, alumnus bei darbuotojus ar kitaip su VU susijusius žmones į bendruomenę, kurioje „Queer" asmenys jaustųsi saugiai ir turėtų vietą būti laisvi.
Išsiplėtimui labai padėjo organizuojamos „Pride" eitynės. Kaip neoficiali grupė, jau dalyvavome 2016 metais vykusiame „Baltic Pride" renginyje.
Oficialiai Universiteto LGBT+ organizacija pradėjo veikti 2018 metais. Praplėtėme savo tikslus, viziją bei pačią bendruomenę.
 |
| 2020 metų liepos mėnesį vykusios eitynės | Universiteto LGBT+ grupės nuotr. |
Šiuo metu telkiame ne tik žmones, susijusiais su VU, tačiau ir asmenis iš kitų universitetų. Labai smagu, kad turime savanorių iš visur: ar tai būtų alumnai, studentai, darbuotojai, ar kitų universitetų atstovai.
Mūsų durys yra atviros visiems.
-Viename bulvariniame leidinyje teko skaityti pasipiktinusios žurnalistės straipsnį, kuriame dėstyta, jog Vilniaus Universitetas skleis LGBT ideologiją. Tikriausiai susidūrėte su spaudimu nevykdyti grupės veiklos?
-Spaudimą, manau, visi jaučiame, kadangi nevisi esame atsiskleidę savo šeimoms ar plačiajam draugų ratui, o visuomenė grėsmingai žiūri į mus. Jautėme spaudimą ir kaip grupė.
Kai kam visuomenėje atrodo jautrus klausimas, susijęs su švietimu. Bijoma, jog neva bus mokyklose ar universitetuose pradėta diegti „LGBT+ ideologija“.
Tačiau tokia ideologija neegzistuoja – tai tiesiog mes, studentai, universiteto alumnai ir darbuotojai, kovojantys dėl lygių teisių ir prieš diskriminavimą visuomenėje. Aišku buvo ir baimių, ir dvejonių, tačiau išlikome tvirti ir ieškojome stiprybės vieni kituose kaip komanda.
-Jūsų grupės nariai savo vedamoje radijo laidoje „Aš ne prieš juos, bet..." kalbina LGBTQ+ bendruomenės atstovus. Kaip gimė ši laida?
-Iš tikrųjų, ši laida atsirado gana spontaniškai. Žinojome, jog VU turi savo radijo stotį „Start FM“ ir vienai iš dabartinių laidos vedėjų kilo idėja tiesiog kaip svečiams sudalyvauti kurioje nors transliuojamų laidų.
Vėliau ši idėja išsirutuliavo iki mūsų pačių organizacijos laidų ciklo, pavadinimu „Kas slepiasi po pliusu?“.
 |
| Vilniaus „Pride" eitynėse | Universiteto LGBT+ grupės nuotr. |
Kadangi medijoje vis dar tvyro labai prieštaringų ar net įžeidžiančių nuomonių apie LGBT+ bendruomenę bei nemažai dezinformacijos, norėjome šiek tiek prasklaidyti miglą didesnei visuomenės daliai.
Tačiau pradėję galvoti temas ir žmones, kuriuos norėtume pakalbinti, supratome, kad norime apimti kur kas daugiau su LGBT+ kultūra ir bendruomene susijusių istorijų, todėl taip gimė laida „Aš ne prieš juose, bet...“, kuri greitai skaičiuos savo antrąjį sezoną.
-Gal galite papasakoti apie Jums įsimintiniausią pašnekovą?
-Įsimintiniausią pašnekovą būtų tikrai sunku išsirinkti, nes visi turėjo ką pasakyti. Esame labai dėkingi jiems, jog sutiko savo mintis pasidalinti su mumis.
Man asmeniškai labiausiai įsiminė epizodas, rengtas mūsų gimtadienio proga. Tai buvo diskusija apie LGBT+ meną, kuri vyko Antakalnyje ir į ją susirinko daug publikos. Turėjom labai nuostabius pašnekovus, tokius kaip Romą Zabarauską, Laimą Kreivytę, Janiną Sabaliauskaitę bei Algį Fediajevą.
Jie visi menininkai ir turi daug ką pasakyti apie „Queer" meną bei jame vyraujančius stereotipus.
 |
| Asociatyvi Brian Kyed/Unsplash nuotr. |
-Savo strateginiame veiklos plane numatote, kad VU ir už jo ribų turi būti prieinama mokslu grįsta informacija apie LGBT+ žmonių padėtį Lietuvoje, LGBT+ kultūrą, sveikatinimą ir lytiškumą. Šiuo metu matome daug dezinformacijos, susijusios su LGBTQ+ bendruomene. Ar mokslu grįstos žinios ją nusveria?
-Labai platus klausimas, tačiau, kad ir kiek mokslu galėtume atsverti sklindančią dezinformaciją, tai ne visada didina žmonių supratingumą ir toleranciją. Žmonės gali matyti faktus, tačiau nesugebėti prasilaužti per savo įsitikinimus.
Ką turiu omenyje? Tai jei kalbame apie sveikatingumo dezinformacija, pavyzdžiui, apie AIDS ir LGBT+ bendruomenės sąsają, buvo AIDS krizė, kuri plačiau paveikė LGBT+ bendruomenę, tai buvo ir fiziologinių reiškinių pasekmė, tačiau prie to prisidėjo ir socialiniai veiksniai, ir prieinamumo prie sveikatingumo įstaigų ar kontraceptikų bei informacijos apie saugų lytinį aktą.
 |
| Štai taip atrodo grupės logotipas | Universiteto LGBT+ grupės nuotr. |
LGBT+ žmonės siejami su šia liga, nors šiomis dienomis vis dar naudojami skaičiai, kurie buvo nustatyti prieš daugiau nei 30 metų, kai mokslu galime pagrįsti, jog taip jau nebėra.
Nepaisant to, manau, kad yra svarbu turėti lengvai pasiekiamą mokslinę informaciją, susijusią su LGBT+ žmonėmis Lietuvoje.
Šiuo metu daugiausiai dezinformacijos sklinda apie tai, kaip griaunama „tradicinė“ šeima, kaip homoseksualūs asmenys vagia vaikus, kad lyčiai neutrali partnerystė neva prieštarauja konstitucijai. Tokie, švelniai tariant, „įtarimai“ yra paneigiami truputį kitokiu mokslo aspektu, tokiu kaip socialiniais tyrimais, apklausomis ar tiesiog naudojant elementarią logiką.
-Akcentuojate, kad LGBTQ+ informacijos sklaida grindžiama pagarba kitokiai nuomonei ir dialogo siekimu. Kita vertus, ta kitokia nuomonė kartais tampa tokia, kai kurstoma neapykanta. Ar tikrai visuomet turime gerbti tą nuomonę, kuria siekiama diskriminuoti tam tikras asmenų grupes?
-Manau, jog kito asmens nuomonė visados turi būti gerbiama, tačiau asmeniškai jaučiu skirtumą tarp nuomonės išreiškimo ir tiesioginio neapykantos kurstymo bandant prisidengti nuomonės fasadu.
Toleruoti galima bet kokią nuomonę, tačiau toleruoti netoleranciją - nelogiška. Trumpai tariant, jei ta nuomonė iš tikro yra pagrįsta ir nėra akivaizdus neapykantos reiškimas, tai turime ją gerbti.
 |
| Rimas Prokopovičius | Universiteto LGBT grupės nuotr. |
Vis dėl to norėčiau atskirti neapykantos kurstymą nuo nežinojimo ir neapsišvietimo. Yra žmonių, kurie aktyviai perša savo „nuomonę“ ir skleidžia dezinformaciją, bet yra žmonių, kurie turi neigiamą nuomonę apie kitokius asmenis, nes jie tiesiog pilnai nesupranta temos.
Šie žmonės nėra homofobai, su jais tiesiog reikia palaikyti atvirą diskusiją ir suteikti jiems tinkamą informaciją, tuomet jie jau patys apsispręs, kokią nuomonę turėti.
-Siekiate, kad Lietuvoje turi būti aiškiai girdimas LGBT+ bendruomenės balsas, o įstatyminė bazė turi lygiavertiškai ir nedviprasmiškai ginti LGBT+ žmonių teises. Kaip vertinate šiuo metu vykstančius procesus parlamente? Ar žmogaus teisės politiniu lygmeniu yra atstovaujamos pakankamai?
-Galima pasidžiaugti tuo, jog iš tikro atrodo, kad pokyčiai gali įvykti, ypač dėl partnerystės įstatymo. Gaila, jog nors teikiamas įstatymas yra kompromisinis (partneriai nevadinami šeima, partneriai negali įsivaikinti, taikomas dalinis turtas), vis tiek neaišku, ar jį palaikys bent pusė Seimo narių. Jaučiasi didelis susipriešinimas ne tik tarp gyventojų, bet ir pačiame Seime, nors juk kalbama apie esminių žmogaus teisių užtikrinimą.
Žmogaus teisės galbūt ir yra atstovaujamos pakankamai, tačiau dažniausiai žmonės numoja į tai ranka per daug nepamąstę, kaip drastiškai tai gali paveikti kitų žmonių gyvenimus.
Dažnai yra girdimi komentarai „ar nebėra svarbesnių problemų Lietuvoje už tai?“ ir jie tik parodo, jog žmogaus teisių užtikrinimas moterims, LGBT+ bendruomenei, neįgaliesiems ir kitoms socialiai pažeidžiamoms grupėms nėra prioritetas nei mūsų valstybės žmonėms, nei valstybės tarnautojams Seime.
-Turkijoje studentai išėjo gatves dėl to, nes šalyje jau ilgus metus vis labiau pažeidžiamos LGBTQ+ bendruomenės teisės. Jūsų grupė palaiko šiuos studentus ir ragino LGBTQ+ lygiateisiškumui neabejingus žmones pasirašyti Turkijos studentų parengtą peticiją taip išreiškiant solidarumą. Kodėl svarbu yra palaikyti LGBTQ+ žmones užsienio šalyse?
-Visų pirma, tai kas įvyko Turkijoje ir vis dar vyksta, yra nepateisinama. Tikimės, jog ten LGBT+ bendruomenė išliks vieninga ir nebus terorizuojama, ir engiama.
LGBT+ asmenys turi palaikyti vieni kitus, nes kartais neturėdami palaikymo savo pačių šeimose ar nesulaukiantys palaikymo iš valstybės, neturime kur daugiau atsisukti. O kur daugiau, jei ne į mūsų pačių bendruomenę?
Tikiu, kad visi LGBT+ žmonės pasaulyje nusipelnė gyventi oriai, jaustis saugūs savo šalyje. Ar ramiai gyvensime Lietuvoje, žinodami, kad šalia mūsų Baltarusijoje žmonės net negali turėti skaidrių demokratinių rinkimų?
Taip pat - jei užsienio šalyse LGBT+ žmogaus teisių klausimai bus sprendžiami efektyviai ir diskriminacija mažės, mūsų Lietuvai tai būtų dar didesnis spyris pagaliau tvarkyti šiuos klausimus ir pas mus.
Moksliškai yra pagrįsta, jog diskriminacijos rodikliai mažėja, kai įstatymiškai LGBT+ žmonės yra lygūs heteroseksualiems cislyčiams (žmonės, kuriu biologinė ir socialinė lytis atitinka) asmenims, - įsitikinęs pašnekovas.