Prezidentui paklausti visuomenės nuomonės apie Stambulo konvenciją (vienu klausimu, būtent taip) – tai parodyti, kad prezidentas iš dalies nesupranta savo paties prezidentystės fenomeno. Kuomet metai iš metų Gitanas Nausėda buvo vienas labiausiai cituojamų žmonių šalyje, žiniasklaidoje pasirodantis ekspertinio žinojimo rūbu, ekonomisto visažinio šydu, ta pavardė ėmė tapti svarbi ir visuomenės nuomonės apklausose, ir paskui štai pateko ir ant rinkimų biuletenio. Neteigiu, kad dėl to jis buvo išrinktas, bet jo realios galimybės būti išrinktam neatsirado be nuolatinės pozityvios prezentacijos žiniasklaidoje.
 |
| Ugnė Litvinaitė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Ugnė Litvinaitė
lyčių lygybės ir lygių galimybių tyrėja
Stambulo konvencija metai iš metų (taip! Aš bent jau dalyvauju šiuose „ups and downs" nuo kažkur 2017 metų), mėnuo po mėnesio, diena iš dienos žiniasklaidoje pristatoma kaip „kontraversiška“. Laidose ir spaudos puslapiuose vyksta „debatai“ tarp pusių, kurių viena dezinformuoja, kita iš nevilties atrodo praradusi bet kokį adekvatumą. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pilna naujienų apie Stambulo konvenciją kaip „Trojos arklį“, sunaikinsiantį šeimas, lytis, ir t.t.
Pats prezidentas žiniasklaidoje pasisakinėjo apie Konvenciją kaip apie kontraversišką dokumentą, turėsiantį kažkokias pasekmes „mūsų švietimui ir žodžio laisvei“.
Kokias tiksliai, negalėjo atsakyti.
Prezidentui paklausti visuomenės nuomonės apie Stambulo konvenciją – tai suponuoti, kad visi gyventojai turi informuotą nuomonę apie Stambulo konvenciją. Tikrai, informuotą. Nedezinformuotą. Ne melagienomis apie Konvencijos tekstą pagrįstą nuomonę. Ne trokštančių patekti į valdžią žemo lygio politikierių, keliančių moralinę paniką dėl seksualumo klausimų (nes tai padaryti lengva), nors tam nėra jokio pagrindo, suformuotą nuomonę. Ne socialiniuose tinkluose sklandančių paveikių vizualų, kurie, nors neturi nieko bendra su Konvencijos pasekmėmis ir dažnai net ją ratifikavusiomis šalimis, bet kelia paniką ir nerimą, suformuotą nuomonę (ar išvis dar turėčiau vartoti žodį „nuomonė“?).
Prezidentui užsakyti visuomenės nuomonės apklausą apie Stambulo konvenciją – tai suponuoti, kad visi gyventojai turi laiko, noro, ir įvairių kitų faktorių – nuo išsilavinimo iki kultūrinio kapitalo – turėti informuotą nuomonę apie Stambulo konvenciją.
Kitaip tariant, tarptautinės teisės specialistė, rašiusi ta tema mokslinius darbus, smurtą patyrusiems asmenims pagalbą teikianti darbuotoja ir apolitiška informatikė, skaitanti tik verslo naujienas, turi visiškai tokią pat informuotą nuomonę apie Konvenciją, kuriai susidaryti turėjo puikias demokratinių institucijų sudarytas sąlygas.
Apie tai daugiau čia: Ugnė Litvinaitė. Visuomenė turi teisę į informuotą nuomonę apie Stambulo konvenciją
Prezidentui paklausti visuomenės nuomonės apie Stambulo konvenciją – tai priimti prielaidą, kad visų nuomonės apie Stambulo konvenciją turi tokią pat vertę ir yra palyginamos.
Kitaip tariant, smurtą patyrusios moters, kuri išėjo iš namų su trimis vaikais ir yra jo persekiojama, nuomonė yra tiek pat svarbi, kiek to smurtautojo ir persekiotojo.
Seksualinį smurtą patyrusios moters nuomonė tokia pati kaip prievartautojo. Nuolatiniame smurte išaugusio žmogaus, kuris kartais vis dar pabunda išpiltas prakaito prisiminus, kaip kartais vidury nakties tekdavo šokti per langą su motina ir dviem sesėm nuo įsiutusio tėvo, nuomonė tokia pat svarbi kaip laimingo, visapusiškai vienas kitą gerbusių tėvų sukurtoje saugioje aplinkoje išaugusio žmogaus, kuris net nesupranta, apie ką eina kalba.
 |
| Ugnė Litvinaitė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Panašiai, smurtą šeimoje tyrinėjantys ekspertai ir apie jį niekada nesidomėję ekspertai turi tiek pat niuansuotą, detalią, informuotą nuomonę, kuri gali būti sulyginama.
Prezidentui užsakyti visuomenės nuomonės apklausą apie Stambulo konvenciją – tai preziumuoti, kad visiems vienodai svarbus šis klausimas, visi sutaria dėl jo politinės vertės ir formuluotės bei atsakymų aibės tarp „taip/ne“.
Galiausiai, prisimenant mūsų apolitišką informatikę, tai reiškia preziumuoti, kad apie šį klausimą visi žino (daugiau nei skelbia antraštės, ypač).
Prezidentui remiantis apklausomis „sužinoti žmonių, kuriems jis tarnauja, nuomones“ (citata iš prezidentūros spaudos tarnybos pranešimo – trūkstamą kablelį padėjau pati, prašom) tai reiškia, tos nuomonės nesužinoti.
 |
| Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr. |
Nes viešosios nuomonės – ypač tokiais specifiniais politiniais klausimais – nėra. Analizė iš dalies paremta sociologo Pierre Bourdieu 1972 m. tekstu „L'opinion publique n'existe pas", kuriame jis, „rizikuodamas įžeisti naivų demokratinį sentimentą“, paprieštaravo prielaidai, kad yra įmanoma apklausos būdu rasti kažkokią viešąją nuomonę politiniais klausimais.
„Nėra nieko neadekvatesnio nei procentinė dalis išreikšti esamai nuomonei“.
Demokratinėje visuomenėje yra skirtingos grupės, turinčios skirtingus interesus ir klausimus, skirtingo laipsnio jų mobilizacijos, skirtingai relevantiškos skirtingiems klausimams. Politinis sprendimas negali remtis randomizuota, abstrakčia, dirbtinai sukonstruota viešosios nuomonės liniuote, nes ji yra visiškai išplėšta iš šito konteksto.
Klausiame žmonių, kuriems nerūpi, kurie nežino, kurie neturėjo progos suprasti ir pasidomėti, klausiame, tarsi politiniai pasirinkimai neturėtų nieko bendro su politiškai mobilizuotomis grupėmis, klasėmis, ir t.t. Klausiame, tarsi visi patirtų vienodas sprendimo pasekmes.
Skirtingais klausimais tai turi skirtingas implikacijas, bet žmogaus teisių, marginalizuotų grupių teisių klausimais – teisingumo apklausose ieškoti nereikėtų.
 |
| Autorė įsitikinusi: viešosios nuomonės – ypač tokiais specifiniais politiniais klausimais – nėra| Jono Kriaučiūno/jarmo.net nuotr. |
Naudotis visuomenės apklausomis ir procentais piliečių teisėms spręsti – tai suprasti demokratiją elementariausiu, brutaliausiu įmanomu būdu. Atėjo banda ir nubaubė – susipažinusi, nesusipažinusi, girdėjo, susidūrė su ta problema, susidurs kada nors, ar ne. Tokia baubianti dauguma gali atimti kitų teises, arba jų neduoti, gali opresuoti, spausti, gali ir nuo skardžio netikusius visuomenės narius nustumti. Bravo, prezidente.
Kuomet buvo siūloma piliečių asamblėja, aš nieko nesakiau. Yra tyrimų, kurie rodo, kad sąmoningas, pagal bendras sutartas taisykles vykstantis skirtingų požiūrių ir grupių žmonių svarstymo procesas, jei leidžia suprasti kitų pozicijas ir reikalavimus, gali atnešti daugiau tarpusavio supratimo, įsigilinimo ir tuo būdu produktyvių sprendimų ir daugiau sutarimo visuomenėje. Bet čia... pritariu, jums prezidente. Netinkami metodai. Jūsų paties.
Apie tai, koks diskursas ir viešų asmenų nuomonės, ypatingai prezidento, formavo vadinamąją visuomenės nuomonę apie Stambulo konvenciją.
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net