Lietuvoje šeimos vis dar tarytum rūšiuojamos į „tradicines" ir neva „antrarūšes". Dalis anti-LGBTQ+ iniciatyvomis pasižyminčių veikėjų sako, kad tos pačios lyties asmenų sudarytos šeimos - visai ne šeimos. Su tuo nesutinka šiais metais įsteigtos Šeimų asociacijos vienas kūrėjų Antanas Jonušas. Kalbėdamas apie šeimas nuo homoseksualių asmenų ginti pasišovusius asmenis, jis teigė, kad toks elgesys su tikrąja šeimų politika neturi nieko bendro
 |
| Anot Antano Jonušo, šeima yra turinys, o ne forma, tai reiškia, kad šeima nebūtinai yra vien tik vyras ir moteris | Jarmo.net koliažas (Asmeninio archyvo ir Kristopher Roller/Unsplash nuotr.) |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Anot A. Jonušo, Lietuvoje ilgą laiką dalis šeimų nebuvo atstovaujamos. Dėl to kilo poreikis įsteigti Šeimų asociaciją - organizaciją, atvirą visoms Lietuvos šeimoms, tos pačios lyties porų - taip pat.
-Ar galite patikslinti, kiek šiuo metu asociacijai priklauso narių? Kada ji buvo įkurta ir kas yra steigėjai? - jarmo.net pasiteiravo A. Jonušo.
-Šeimų asociacija visuomenei prisistatė kovo 25-ąją, per Gandro dieną, renginiu „(Ne)vienos šeimos istorija” (virtualaus renginio įrašą galite peržiūrėti žemiau, - jarmo.net. past.)
Siekiame tapti skaidria ir demokratiška asociacija, todėl dabar didelį dėmesį skiriame organizacijos pamatų kūrimui. Kol nesame pasitvirtinę narysčių tvarkos, norinčiųjų prisijungti prie asociacijos dar negalime vadinti tikraisiais nariais.
Šiuo metu norą prisijungti išreiškė daugiau nei 80 žmonių.
Šeimų asociaciją įsteigė 9 žmonės, šiuo metu sudarantys laikinąją valdybą. Asociacijos laikinoji pirmininkė - Alina Martinkutė-Vorobej.
-Lietuvoje yra nemažai šeimas atstovaujančių asociacijų, tačiau ne visos atstovauja visas šeimas, kai kurios organizacijos net aktyviai priešinasi, pavyzdžiui, tos pačios lyties asmenų sudaromoms šeimoms. Ar dėl to ir kilo poreikis įkurti asociaciją, kuri atstovautų įvairias šeimas, ne vien vadinamąsias „tradicines"?
-Idėja kurti demokratišką organizaciją, kuri būtų atvira visoms Lietuvos šeimoms, remtųsi mokslu grįstais sprendimais, žmogaus teisių principais bei siektų kurti visoms šeimoms draugišką aplinką, brendo jau kurį laiką.
Tai, kad itin konservatyvios organizacijos nuolat kalba tėvų ar šeimų balsu, nors akivaizdžiai atstovauja tik dalį visuomenės, buvo viena mūsų atsiradimo priežasčių.
Nors sutinkame su dauguma šeimas atstovaujančių organizacijų dėl būtinybės stiprinti šeimas, manome, kad stiprindami vienas šeimas negalime diskriminuoti kitų. Siekiame, kad visų šeimų balsas būtų girdimas ir tikimės tapti ta vieta, kur šeimos gali būti išgirstos ir atstovaujamos.
 |
| „Šeima yra santykiai, kuriuos kuriantys žmones taip juos supranta ir įsivardija", - sako A. Jonušas | Asociatyvi Sam Manns/Unsplash nuotr. |
-Kalbant apie tos pačios lyties asmenų šeimas, šiuo metu teisinis reguliavimas nenumato galimybės tokioms poroms įteisinti savo santykių, tačiau Seime žadama netrukus užregistruoti partnerystės įstatymą. Kaip manote, ar Seime pakaks politinės valios jį priimti?
-Esame viena iš organizacijų, pasisakiusių už partnerystės įstatymo priėmimą ir labai tikimės, kad politinės valios priimti šį įstatymą užteks.
Akivaizdu, kad diskusija Seime nebus paprasta. Bet tuo pačiu, atrodo, šiuo metu palaikymas partnerystės instituto atsiradimui Seime yra didesnis nei bet kada anksčiau. Partnerystės įstatymas buvo vienas svarbiausių valdančiojoje koalicijoje esančios „Laisvės partijos” rinkiminių pažadų, dėl šio įstatymo svarbos buvo sutarta ir buriant valdančiąją koaliciją.
 |
| Seimo posėdis | Lietuvos Respublikos Seimo archyvas |
Manau, dabar yra kaip niekad palankus laikas svarstyti ir priimti partnerystės įstatymą. Po kitų Seimo rinkimų šiam įstatymui palankaus laiko galimai tektų laukti dar ne vieną kadenciją. O teisinio partnerystės reguliavimo laukiama jau nuo 2001-ųjų, kuomet civiliniame kodekse buvo numatytas partnerystės instituto atsiradimas.
Taip pat esame viena paskutinių Europos sąjungos narių, dar neturinčių partnerystės įstatymo. Taigi tikime, kad dabar yra laikas, kuomet ne tik galima, bet ir reikia priimti šį įstatymą.
Visgi, svarbu atkreipti dėmesį, kad dabartinis siūlomas įstatymo projektas neužtikrintų visų svarbių teisių ne santuokos pagrindu sudarytų šeimų nariams.
Pirma, partnerystė nenumato jokių teisių ir pareigų partnerio vaikų atžvilgiu, taip pat partnerių turtas apibrėžiamas kaip jungtinė dalinė nuosavybė, tad finansiškai silpnesniam partneriui (o tai dažnai būna moterys) skyrybų atveju gali tekti teisme įrodinėti savo teisę į bendrai užgyventą turtą.
 |
| Sprendžiant iš žiniasklaidai nutekėjusio, bet dar neužregistruoti partnerystės įstatymo projekto, šis įstatymas vis tiek neužtikrins visų teisių, jeigu bus priimtas, nes nebus apsaugotas finansiškai silpnesnis partneris (dažnai tai būna moterys) | Asociatyvi Sandy Millar/Unsplash nuotr. |
-Kaip vertinate gegužės 15-ąją galbūt vyksiantį šeimų gynimo maršą?
-Gaila, kad nepasitenkinimas valdžia, karantino ribojimais, vakcinacija ir testavimu, nepritarimas bet kokiam kalbėjimui apie neheteroseksualių žmonių teises yra maskuojamas „šeimų gynimo” lozungu.
Šeimos šiuo metu tikrai patiria iššūkių, apie kuriuos reikėtų kalbėti. Šeimos institutą būtina stiprinti, kuriant įtraukią ir šeimų realius poreikius atliepiančią paslaugų ir pagalbos sistemą.
Klausant „maršo" organizatorių pasisakymų, akivaizdu, kad renginys su šeimų politika neturi nieko bendro.
Ypač neramina ant teisėtumo ribos balansuojantys pasisakymai apie Seimo „nušlavimą”, Seimo narių ir jų artimųjų persekiojimą.
 |
| Kai kurie maršo organizatoriams patarinėję asmenys grasino ieškoti Seimo narių vaikų | Asociatyvi Jono Valaičio/jarmo.net nuotr. |
Girdime neapykantos kalbą, matome prie „maršo” besijungiančius marginalius visuomenės ir politikos veikėjus, pasižymėjusius finansiniais nusikaltimais ir antivalstybine veikla.
Nepaisant to, esame už teisę išsakyti savo nuomonę teisėtais būdais ir tikimės, kad „maršas" praeis taikiai, o į galimus neteisėtus veiksmus ar pasisakymus bus operatyviai reaguojama.
-Kas, jūsų vertinimu, yra šeima ir kokie asmenys patenka po šia sąvoka?
-Laikomės nuostatos, kad šeima yra turinys, o ne forma, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis teismas. Konstitucinė šeimos samprata yra grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais. Taip pat – savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Šeima yra santykiai, kuriuos kuriantys žmones taip juos supranta ir įsivardija. Šeima nėra vien vyras ir žmona ir jų vaikai: tai ir vieniši vaikus auginantys tėvai, ir vaikų neauginantys sutuoktiniai ar partneriai, ir su seneliais ar kitais giminaičiais gyvenantys vaikai.
Šis sąrašas nėra baigtinis, nes šeima nėra forma, bet turinys.
 |
| Verta paminėti, kad partnerystę, jeigu įstatymas bus priimtas, galės sudaryti ir tos pačios, ir skirtingų lyčių asmenys | Asociatyvi Ann Danilina/Unsplash nuotr. |
-Asociacija ne kartą yra akcentavusi lytinio ugdymo svarbą. Dalis žmonių itin priešinasi, kad vaikai būtų supažindinami su tuo, jog žmonės yra įvairūs, pavyzdžiui, gali priklausyti LGBTQ+ bendruomenei. Kaip manote, kodėl kyla įtampa šiuo klausimu? Ką iš esmės galėtumėte pasakyti apie lytinį ugdymą ir ką šiuo klausimu Lietuvoje reikėtų pagerinti?
-Susipriešinimas ir įtampa kalbant apie LGBTQ+ žmones mūsų regionui nėra neįprasta - juk dar prieš kelis dešimtmečius homoseksualūs santykiai Lietuvoje buvo kriminalizuoti.
Situacija keičiasi, visuomenės nuostatos neheteroseksualių žmonių atžvilgiu švelnėja, ypač skiriasi skirtingų kartų nuostatos. LGBTQ+ žmonių nepriėmimas turi daugybę priežasčių: mūsų šalies istorinė praeitis, informacinė erdvė ir socialinių tinklų ypatybė radikalizuoti į „burbulus” besiburiančius žmones, švietimo sistema ir mokyklų ugdymo turinys, neįtraukiantis įvairovės temų, politinės lyderystės šiuo klausimu trūkumas, bažnyčios pozicija.
Nebijome, kuomet pažįstame, tačiau kaip pažinti, jeigu LGBTQ+ žmonėms atsiskleisti heteronormatyvioje visuomenėje tiesiog nėra saugu?
Lytiškumo ugdymas nėra kalbėjimas apie LGBTQ+ žmones, kaip tai nėra ir lytinių santykių „propagavimas”. Svarbiausia, manau, yra plėsti žmonių supratimą apie tai, kas yra mokslu grįstas, visuminis lytiškumo ugdymas.
Juk dauguma mūsų lytiškumo ugdymo mokyklose neturėjome, tai mūsų visuomenei yra nauja disciplina. Deja, ji yra tapusi nuolatiniu itin konservatyvių organizacijų ir visuomenės veikėjų kalbėjimo objektu, gąsdinimais siekiant mobilizuoti palaikymą, užkirsti kelią kalbėjimui apie lyčių stereotipus, lyčių lygybę ir kitas jų pasaulėžiūrai „grėsmingas” temas.
 |
| Lytinis ugdymas išlieka apipintas mitais | Asociatyvi Note Thanun/Unsplash |
Manau, lytiškumo ugdymą kaip discipliną reikėtų depolitizuoti ir pasistengti pamatyti ją kaip visumą: gebėjimą suprasti ir gerbti savo ir kitų asmenines ribas, suprasti ir priimti savo kūno pokyčius, atpažinti lyčių stereotipus, atsispirti medijose karaliaujančiam idealaus kūno kultui, gebėti kurti ir palaikyti pagarbius lygiavertiškus santykius ir daugybe kitų temų.
Tarp jų, žinoma, suprasti ir priimti žmonių įvairovę. Lytiškumo ugdymas nėra vienokių ar kitokių tiesų rinkinys - tai disciplina, kviečianti į diskusiją, suteikianti amžiui pritaikytos informacijos ir ugdanti pagarbos, lygiavertiškumo ir kitas vertybes, - dėstė Antanas Jonušas