Seime užregistruotas Partnerystės įstatymas: susipažinkite su pilna jo versija

Penktadienį Seime buvo užregistruotas ilgai lauktas partnerystės įstatymas, dėl kurio Seimas turėtų atsispręsti dar šią pavasario sesiją.

Asociatyvi Marie S/Unsplash nuotr.

jarmo.net

redakcija@jarmo.net

„Šiandien Seime registravome Lietuvos Respublikos partnerystės įstatymo projektą. Sako, kad po registracijos įstatymo projektas pradeda gyventi „savo gyvenimą“. Nežinau, kas jam nutiks artimiausioje ateityje, bet žinau, kad padarėme viską, kad pasisektų.

Netikėjau, bet šis įstatymo projektas tapo savotišku pažadu. Pažadu, kad Lietuvoje tilpsime visi.

Dėkoju kolegoms Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Aušrinei Armonaitei, Gabrieliui Landsbergiui, Ingridai Šimonytei, Algirdui Sysui, Eugenijui Gentvilui, Ievai Pakarklytei ir Andriui Navickui, kurie savo parašais šiam projektui suteikė sparnus.

Skrisk – lai išsipildo", - praneša Seimo narys, vienas įstatymo rengėjų Tomas Vytautas Raskevičius.

 

„Bus nelengva, bet dar niekada nebuvome taip arti, - rašo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. -  Mes siekiame visų porų, taip pat ir LGBT, lygybės prieš įstatymą, orumo ir lygiateisiškumo. Dėl to imamės to, ką žadėjome: sprendimų ilgus dešimtmečius ignoruotiems klausimams, kad visi Lietuvos piliečiai būtų priimami, nesvarbu, kas jie yra ir ką myli. Šiandien kartu su partneriais Parlamente registravome partnerystės įstatymo projektą.

Imamės lyderystės ir tikimės, kad Lietuva pagaliau prisijungs prie visų savo piliečių teises užtikrinančių šalių klubo, o partnerystės įstatymas ne tik įgyvendins svarbius teisinius pokyčius, bet ir parodys, jog Lietuvoje galime priimti įvairovę ir niekas nenusipelnė būti išstumtas į paraštes. Tą Lietuvoje turėjome jau gerokai per ilgai".

Kas rašoma įstatyme? 

Portalas jarmo.net susipažino su visu įstatymo projektu ir skelbia jo pilną tekstą: 

Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PARTNERYSTĖS ĮSTATYMAS

 

2021 m.                       d. Nr.

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo ribos

1. Šis įstatymas nustato bendruosius partnerystės santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja partnerystės sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises.

2. Jeigu šiame įstatyme nėra nurodyta kitaip, įstatyme vartojamos sąvokos turi būti suprantamos ir aiškinamos taip, kaip jos aiškinamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

 

2 straipsnis. Partnerystės santykių teisinio reglamentavimo principai

Partnerystės santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, partnerystės savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais.

 

3 straipsnis. Partnerystės samprata

Partnerystė yra dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

 

4 straipsnis. Partnerystės sudarymo sąlygos

1. Partneriai turi būti sulaukę pilnametystės, nesiejami šio straipsnio 2 dalyje nurodytų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat negali būti kitų asmenų registruotais partneriais.

2. Draudžiama sudaryti partnerystę artimiesiems giminaičiams. Draudimui mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.17 ir 3.135 straipsniai.

3. Įregistravęs partnerystę ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar registruoti partnerystės su kitu asmeniu.

4. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali pradėti partnerystės be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą pradėti partnerystę gali duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali pradėti partnerystės.

 

5 straipsnis. Partnerystės įsigaliojimas

1. Partnerystė sukelia šiame įstatyme nurodytas teisines pasekmes nuo partnerystės įregistravimo civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. 

2. Partnerystė gali būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai. Bylos dėl faktinės partnerystės juridinio fakto nustatymo yra nagrinėjamos mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 – 448 straipsnius. 

3. Partnerystės faktą prieš trečiuosius asmenimis gali panaudoti tik įstatymų nustatyta tvarka partnerystę įregistravę partneriai.

 

II SKYRIUS

PARTNERYSTĖS TEISINĖS PASEKMĖS

 

6 straipsnis. Partnerių pareigos vienas kitam

1. Partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendro partnerių gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo.

2. Jeigu vienas partneris dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų partnerių poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas partneris.

3. Partnerių galėjimas įgyvendinti tam tikras teises gali būti ribojamas šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos sutarties bei imperatyvių šio įstatymo normų.

 

7 straipsnis. Partnerių pavardė

1. Abu partneriai turi teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą savo pavardę, pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama partnerio pavardė.

2. Nutraukus registruotą partnerystę, partneris turi teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą pavardę ar partnerystės galiojimo metu turėtą pavardę.

3. Jeigu partnerystė yra nutraukiama vieno iš partnerio vienašališko prašymo pagrindu, tai prašymą pateikusio partnerio reikalavimu teismas gali uždrausti kitam partneriui pasilikti prašymą pateikusio partnerio pavardę, išskyrus atvejus, kai partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų.

 

8 straipsnis. Atstovavimas                                          

1. Vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti.

2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito partnerio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto partnerio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas. Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, privalo įsitikinti, kad kito partnerio sutikimo gauti tikrai neįmanoma ir kad tokio leidimo davimas atitinka abiejų partnerių interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per nutartyje nurodytą terminą. Teismas, nustatęs, kad partneris veikia priešingai kito partnerio ar bendrų nepilnamečių vaikų interesams, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro pareiškimu gali savo duotą leidimą pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai. Tokia teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams, o jei leidimas susijęs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu – viešam registrui.

3. Jeigu vienas partneris veikė kito partnerio vardu be įgaliojimo ar teismo leidimo, tai tokiems veiksmams ir jų pasekmėms taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą be pavedimo.

 

III SKYRIUS

PARTNERYSTĖS PABAIGOS PAGRINDAI

 

9 straipsnis. Partnerystės pabaigos pagrindai

1. Partnerystė pasibaigia:

1) kai partneriai sudaro santuoką;

2) kai partneriai nutraukia registruotą partnerystę bendru sutarimu;

3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti registruotą partnerystę;

4) kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra paskelbtas mirusiu ar pripažintas nežinia kur esančiu.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju registruotos partnerystės pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, tik jei civilinės metrikacijos įstaigoje yra įrašomi duomenys pagal notarine tvarka patvirtintą bendrą abiejų partnerių pareiškimą dėl partnerystės pabaigos arba, jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, pagal teismo sprendimu patvirtintą bendrą abiejų partnerių prašymą dėl partnerystės pabaigos. Tuo atveju, jeigu partnerystė nutraukiama teismo sprendimu patvirtinus vienašališką partnerio prašymą nutraukti partnerystę, registruotos partnerystės pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, tik kai civilinės metrikacijos įstaigoje yra įrašomi duomenys pagal priimtą teismo sprendimą. Duomenis apie registruotos partnerystės pabaigos faktą civilinės metrikacijos įstaigai per 3 darbo dienas po šio pareiškimo patvirtinimo pateikia notaras arba, jeigu partnerystė buvo nutraukta teismo sprendimu, teismas.

3. Partnerystė pripažįstama negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nustatytos sąlygos.

4. Partnerystę negaliojančia gali pripažinti tik teismas. Teismui patvirtinus bent vienos iš sąlygų, dėl kurių partnerystė jos pradžios momentu buvo negalima, buvimo faktą, partnerystė negaliojančia pripažįstama nuo jos pradžios momento. Į teismą su ieškiniu dėl partnerystės pripažinimo negaliojančia turi teisę kreiptis partneris, prokuroras ar bet kuris kitas asmuo, kurio teises ir teisėtus interesus partnerystė pažeidė. Teismas per 3 darbo dienas po teismo sprendimo, kuriuo registruota partnerystė pripažinta negaliojančia, įsiteisėjimo pateikia duomenis apie registruotos partnerystės pripažinimą negaliojančia civilinės metrikacijos įstaigai.

 

10 straipsnis. Partnerystės nutraukimas bendru sutarimu ar vienašališkai

1. Partneriai turi teisę nutraukti partnerystę bendru sutarimu, patvirtintu notaro, tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, nutraukdami registruotą partnerystę bendru sutarimu, bendrame susitarime, patvirtintame notaro, turi aptarti vienas kito išlaikymo, turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas.

2. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, turi teisę nutraukti partnerystę bendru sutarimu tik tuo atveju, jeigu partnerių bendras susitarimas dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių yra patvirtintas teismo sprendimu. Partneriai pateikia savo gyvenamosios vietos teismui prašymą dėl partnerystės nutraukimo ir bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių.

3. Partneris, norėdamas nutraukti partnerystę vienašališkai pateikia savo gyvenamosios vietos teismui prašymą dėl partnerystės nutraukimo. Prašyme privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam partneriui ir bendriems nepilnamečiams vaikams, jeigu tokių yra.

4. Teismas, nutraukdamas partnerystę pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalį, išsprendžia klausimus dėl bendrų nepilnamečių vaikų ir partnerių vienas kito išlaikymo, bendrų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendrų nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitus klausimus, susijusius su partnerių turtinėmis teisėmis ir pareigomis.

 

IV SKYRIUS

PARTNERIŲ TURTO TEISINIS REŽIMAS

 

11 straipsnis. Bendroji dalinė partnerių nuosavybė

1. Turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą turtą. Preziumuojama, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Partnerių bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtojo skirsnio normas tiek, kiek šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

2. Partnerystėje esantys partneriai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato savo turtines teises ir pareigas partnerystės metu, taip pat partnerystei pasibaigus. Tokia sutartis ir jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Šiai sutarčiai mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatos. Jei tokioje sutartyje nėra nustatyta kitaip arba tokia sutartis nėra sudaryta, partnerių turtui, nurodytam šio straipsnio 1 dalyje, taikomas šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas teisinis režimas.

 

12 straipsnis. Partnerių turto, kuris yra bendroji dalinė jų nuosavybė, teisinis režimas

1. Turtu, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, partneriai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Preziumuojama, kad vienam partneriui sudarant sandorį yra gautas kito partnerio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito partnerio sutikimas.

2. Partneris be kito partnerio rašytinio sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisių į turtą, nurodytą šio įstatymo 13 straipsnyje.

3. Sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo ir vertybinių popierių, kurie yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu partneriai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš partnerių turi kito partnerio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

4. Šio straipsnio 1–3 dalys netaikomos, jeigu partneris negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo ar riboto veiksnumo tam tikroje srityje arba jo sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį kito partnerio prašymu gali duoti teismas.

5. Jeigu sandoris yra sudarytas be kito partnerio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs partneris gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vieną mėnesį partneris sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito partnerio sutikimo. Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra kito asmens partneris, tai sandorio jis gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu partneris melagingai pareiškė, kad kito partnerio sutikimas sudaryti sandorį yra.

6. Sandoriai, kurie buvo sudaryti pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytas taisykles, pagal sutikimo nedavusio partnerio ieškinį gali būti pripažinti negaliojančiais per vienerių  metų terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai partneris sužinojo ar turėjo sužinoti apie sandorio sudarymą, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo, kuriam turtas perleistas, įkeistas ar išnuomotas, buvo sąžiningas.

7. Partnerių tarpusavio santykiuose netaikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnis.

8. Partnerių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles nustatoma, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 – 3.115 straipsnių nuostatas.

 

13 straipsnis. Partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga

1. Turtas pripažįstamas partnerių bendram gyvenimui naudojamu turtu, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatas. Nurodytas turtas įgyja partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo partnerių bendro gyvenimo pradžios momento, tačiau šį faktą prieš trečiuosius asmenis gali panaudoti tik registruotoje partnerystėje esantys partneriai ir tik tuo atveju, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto teisinis režimas ir šio režimo pabaiga nustatoma, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 – 3.86 straipsnių nuostatas.

 

14 straipsnis. Partnerių teisės ir pareigos į gyvenamąją patalpą, esančią partnerių bendru turtu

1. Jeigu partneriai gyvena gyvenamojoje patalpoje pagal nuomos sutartį, tai partneris, sudaręs nuomos sutartį, be kito partnerio rašytinio sutikimo neturi teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą, subnuomoti gyvenamosios patalpos arba perleisti teises pagal nuomos sutartį. Partneris, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti jį negaliojančiu.

2. Partneris, kuriam bendrai gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito partnerio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Partneris, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu viešame registre ginčijama gyvenamoji patalpa buvo nurodyta kaip bendras partnerių turtas.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos taisyklės taikomos ir uzufrukto (t. y. teisės naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo pajamas, produkciją ir vaisius) bei panaudos atvejais.

 

15 straipsnis. Asmeninė partnerių nuosavybė

1. Asmenine partnerių nuosavybe pripažįstamas turtas:

1) abiejų partnerių atskirai įgytas iki partnerystės sudarymo;

2) partneriui dovanotas ar jo paveldėtas po partnerystės sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas kaip bendroji dalinė ar kitos rūšies nuosavybė, priklausanti abiem partneriams;

3) partnerių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai);

4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos;

5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam partnerio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu partneriai bendrai;

6) lėšos, vieno partnerio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio partnerio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims;

7) partnerio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta partnerio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

2. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno partnerio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno partnerio asmeninė nuosavybė.

3. Asmeninis turtas, kurį vienas partneris laikinai perduoda kitam partneriui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio partnerio asmeninė nuosavybė.

 

V SKYRIUS

PARTNERYSTĖS NUTRAUKIMO TEISINĖS PASEKMĖS

 

16 straipsnis. Turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimas

1. Visas turtas, pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, gali būti padalytas partneriams jų susitarimu arba teismo sprendimu pagal šio straipsnio nuostatas vieno partnerio ar jų kreditorių reikalavimu tiek partneriams esant partnerystėje, tiek pasibaigus jų partnerystei.

2. Teismo sprendimu dalijant turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, teismas pirmiausia nustato bendrąja daline nuosavybe esantį partnerių turtą ir vieno ir kito partnerio asmeninį turtą. Sudarant partnerių turto balansą, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio nuostatos.

3. Jeigu, sudarius partnerių turto balansą, paaiškėja, kad liko bendrąja daline nuosavybe esančio partnerių turto, šis turtas padalijamas partneriams lygiomis dalimis, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Nustatant nedalytiną turtą, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.120 straipsnio nuostatos.

4. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų partnerių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem partneriams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam partneriui, kartu jį įpareigojant kompensuoti kitam partneriui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į bendrų nepilnamečių vaikų interesus, vieno partnerio sveikatos būklę ar turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.

5. Teismas turi teisę nesilaikyti lygių dalių principo, jeigu, atsižvelgiant į partnerių bendrų nepilnamečių vaikų interesus, vieno partnerio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam partneriui priteisti didesnę turto dalį.

6. Teisme dalijant turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.126 straipsnyje nustatytos kreditorių teisių garantijos.

7. Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo partnerystės pabaigos momento.

8. Teismas, priimdamas sprendimą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimo pasibaigus partnerystei, gali priteisti išlaikymą buvusiam partneriui, kuriam toks išlaikymas reikalingas, jeigu jis to reikalauja ir jeigu išlaikymo klausimai neišspręsti šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytoje partnerių sudarytoje sutartyje. Jeigu teismas nesprendė dėl partnerių bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, partneris, kuriam reikalingas išlaikymas, per tris mėnesius nuo partnerystės pabaigos gali kreiptis į teismą su prašymu, kad teismas jam priteistų išlaikymą iš buvusio partnerio. Priteisiant išlaikymą buvusiam partneriui, mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnis.

9. Teismas, priimdamas sprendimą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimo pasibaigus partnerystei, gali priteisti išlaikymą bendriems nepilnamečiams vaikams, kuriems toks išlaikymas reikalingas, jeigu vienas iš partnerių to reikalauja ir jeigu išlaikymo klausimai neišspręsti šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytoje partnerių sudarytoje sutartyje.

10. Priteisiant išlaikymą bendriems nepilnamečiams vaikams, mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnis.

 

17 straipsnis. Teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas

1. Teismas, atsižvelgdamas į bendro gyvenimo trukmę, partnerių bendrų nepilnamečių vaikų interesus, partnerių amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa tam partneriui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė.

2. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali įpareigoti partnerį, kuriam palikta teisė naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa, išmokėti kitam partneriui piniginę kompensaciją, susijusią su kitos gyvenamosios patalpos ieškojimo ir persikėlimo išlaidomis.

 

18 straipsnis. Uzufrukto teisė, kai turtą tvarko tik vienas iš tėvų

Vaiko turto tvarkymui uzufrukto teise mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 straipsnis.

 

VI SKYRIUS

PAVELDĖJIMAS

 

19 straipsnis. Partnerių paveldėjimo teisė

1. Palikėją pergyvenęs partneris paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais partneris paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant partnerio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, partneris paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu partneris paveldi su antros eilės įpėdiniais, partneriui priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, partneris paveldi visą palikimą.

2. Partnerio paveldėjimo teisei ir jos įgyvendinimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktoje knygoje „Paveldėjimo teisė” įtvirtintos ir sutuoktiniams taikomos nuostatos.

3. Pagal šio straipsnio nuostatas palikimą paveldi palikėją pergyvenęs partneris, tik jeigu partnerio mirties dieną partneriai buvo registruotoje partnerystėje.

 

VII SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

 

20 straipsnis. Su nuomininku kartu gyvenančio partnerio teisės ir pareigos

Partnerystėje esantiems partneriams mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 – 6.590 straipsniai.

 

21 straipsnis. Atstovimas pagal įstatymą sveikatos priežiūros srityje

Partnerių atstovavimui pagal įstatymą sveikatos priežiūros srityje mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.744 straipsnis.

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2022 m.  sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

23 straipsnis. Įstatymo taikymas

Kituose teisės aktuose vartojami žodžiai „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“ taip pat atstoja žodį „partneris“ – asmenį, šio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusį partnerystę.