Diskusija apie partnerystės įstatymo projektą turėjo prasidėti kiek vėliau, tačiau ją paspartino portalui delfi.lt nutekėjusi įstatymo projekto darbinė versija, šią savaitę pareiškė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuo metu buvęs premjeras Saulius Skvernelis suskubo paaiškinti, kad „valstiečiai" Seime šio įstatymo projekto nepalaikys, nes jis tariamai įteisins tos pačios lyties asmenų santuoką. Vis tik politikos žodžiai su realybe gerokai prasilenkia - analizuojant nutekėjusį partnerystės įstatymo projektą akivaizdu, kad yra esminių skirtumų tarp santuokos ir partnerystės.
 |
| Saulius Skvernelis ir Viktorija Čmilytė-Nielsen | Jarmo.net koliažas (Seimo kanceliarijos/O.Posaškovos nuotr.) |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Nėra gerai, kai „žali“ teisės aktų projektai patenka viešumon, nes tada ir diskusija gali prasidėti dėl tokių akcentų, kurių galutiniame įstatymo projekte gali ir nelikti", - apgailestauja ji.
Anot jos, partnerystės klausimas sulaukia daug dėmesio. Jeigu įstatymas būtų priimtas, jis leistų įteisinti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties porų santykius.
„Pateiktose lentelėse aiškiai matosi, kuo partnerystės institutas yra svarbus ir kuo skiriasi nuo santuokos. Suteikiama galimybė gauti informaciją apie savo artimą žmogų. Turėti teisinę apsaugą. Spręsti turto, paveldėjimo klausimus.
 |
| Asociatyvi Cecilie Johnsen/Unsplash nuotr. |
Šiuo metu Lietuvoje nesusituokę gyvena apie 200 tūkst. žmonių. Tai – apie 100 tūkst. porų. Gal tai ir nedaug kaip bendras skaičius, tačiau tiek žmonių gyvena Klaipėdoje. Taip, ne visos šios poros rinktųsi partnerystę, bet tikiu, kad tikrai nemažai.
Dar 2017 m., pristatydama įstatymo projektą sakiau – partnerystę galėtų rinktis tie, ką įskaudino santuoka, kam reikia laiko. Laikausi šios nuostatos ir dabar.
Kaip ir nuostatos, kad lyčiai neutralus partnerystės principas – XXI a. Europos ir moderniojo pasaulio realybė, ne siekiamybė", - dėsto V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, partnerystės institutas neprieštarauja ir „krikščioniškai pasaulėžiūrai"
„Mano nuostata tokia – Partnerystės įstatymas padarytų dešimtis tūkstančių žmonių saugesniais ir laimingesniais, bet tuo pačiu neatimtų laimės iš kitų. Manau, taip laisva ir demokratiška valstybė ir turėtų funkcionuoti. Kurdama vienodas galimybes visiems gyventojams", - įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
 |
| Momentinė ekrano kopija |
Partnerystę prilygino santuokai, nors tai netiesa
Tuo metu buvęs premjeras, parlamentaras S. Skvernelis laikosi kitokios nuostatos. Jis dėstė, kad vien dėl to, jog įstatymu esą bus įteisintos tos pačios lyties žmonių santuokos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija Seime jo nepalaikys.
„Jokio skirtumo tarp santuokos ir ten tų įstatymo normų nėra, galbūt viena, kad skirtinga galimybė išsiskirti, paprastesnė yra, ir apie įvaikinimą nekalbama. Manau, kad valdantieji turi būti nuoširdūs prieš save ir savo rinkėją, kadangi tai iš esmės yra santuokos registravimo įstatymas, tai tą ir pasakytų, kad teikiame santuokos įteisinimą, kuris nepriklauso nuo lyties“, – „Žinių radijui" penktadienį sakė Seimo narys.
 |
| Asociatyvi Renate Vanaga/Unsplash nuotr. |
Kita vertus, jo žodžiai neatspindi tikrovės. Portalui delfi.lt nutekintame įstatymo aiškinamajame rašte pažymima, kad vaiko kilmės nustatymas negalioja skirtingoms lyties poroms, todėl tai reiškia, kad partnerystėje gimę vaikai bus traktuojami kaip gimę nesusituokusiems tėvams.
Įsivaikinimas partneriams taip pat nebus leidžiamas, nors susitikuosusios poros tokią galimybę turi.
Žmogaus teisių portalo manoteises.lt redaktorė Jūratė Juškaitė savo apžvalgoje pastebi, kad pagal dabartinį reguliavimą, vieno iš partnerių teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu niekaip neapibrėžiamos ir nepripažįstamos.
„Tėvai ar globėjai nuolat atstovauja savo vaikams įvairiose gyvenimiškose situacijose, kuriose net nekyla klausimų, ar galėsiu pasirūpinti savo vaiku. Deja, partneriai turi nuolat apie tai galvoti. Kai suaugę nesijaučia saugiai, saugumo trūksta ir vaikams", - pastebi J. Juškaitė.
Be to, skiriasi ir turtiniai numatomos partnerystės aspektai. „Susituokę, o daugelyje Vakarų valstybių ir partnerystę sudarę žmonės, sukuria ir bendrąją jungtinę nuosavybę: laikoma, kad prie turto, sukaupto po santuokos ar partnerystės sudarymo, prisidėjo abu sutuoktiniai ar partneriai, tad ir skyrybų atvejų turtas paprastai dalinamas po lygiai", - teigia manoteises.lt redaktorė.
 |
| Jūratė Juškaitė | manoteises.lt/D.Putino nuotr. |
O štai partnerystės įstatymo variante numatoma, kad partneriai kurs bendrą „dalinę nuosavybę". Anot J. Juškaitės, paprastai tai reiškia, kad skyrybų atveju teismas turtą dalintų nustatinėdamas kiekvieno partnerio dalį ir indėlį į tą turtą.
„Taigi, ne iki galo aišku, kaip būtų apsaugoti, pavyzdžiui, 10 metų partnerystėje gyvenusios namų šeimininkės, kuri rūpinosi vaikų priežiūra ir buitimi, turtiniai interesai. Jos darbas neapmokamas, tad ir prie bendrai nusipirkto buto finansais ji galbūt neprisidėjo arba prisidėjo gerokai mažiau nei darbines pajamas gaunantis partneris", - akcentuoja J. Juškaitė.