2021 metų Abiejų Tautų apdovanojimo laureatė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė paragino Lietuvą ir Lenkiją užtikrinti žmogaus ir pilietines teises LGBT žmonėms bei moterų teisę į savo kūną.
 |
| Kristina Sabaliauskaitė | Vilniaus dailės akademijos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pirmadienį po bendro Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo šventinio Gegužės 3-osios Konstitucijos 230-osios sukakties minėjimo, įvyko 2021 metų Abiejų Tautų apdovanojimo įteikimo ceremonija.
Viena apdovanojimo laureatų – rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Ceremonijoje dalyvauti negalėjusi rašytoja, atsiuntė savo kalbos vaizdo įrašą.
Dėkodama už apdovanojimą, romanų ciklo „Silva rerum“ autorė taip pat pareiškė susirūpinimą dėl žmogaus – ypač LGBT ir moters – teisių padėties.
Pasak K. Sabaliauskaitės, Gegužės 3-osios Konstitucija buvo „progresyvus ir kilnus dokumentas, liudijęs lenkų ir lietuvių meilę laisvės dvasiai ir demokratijai. Deja, šis progresyvus laisvės daigas krito į gana nederlingą, ilgų dešimtmečių nesutarimų erozijos suskaidytą mūsų tuometinės gana stagnavusios ir trumparegės visuomenės dirvą, nebepajėgusią susivienyti užsienio pavojų akivaizdoje ir įgyvendinti būtinų reformų bei realizuoti Gegužės 3-iosios Konstitucijos“.
Rašytoja teigė, kad panašius pavojus Lietuvoje ir Lenkijoje matanti ir šiandien:
„Vietoje artimo meilės ir evangelizavimo – kartais matome neapykantos kalba ir inkvizicinėmis užmačiomis trykštantį religinį fanatizmą, regime taip pat populizmą ir trumparegystę, negebėjimą matyti platesnį geopolitinį paveikslą ir mūsų ateitį jame. Dar matome dideles, mums nuolat tarptautinę nešlovę užtraukiančias problemas žmogaus teisių srityje, visų pirma – užtikrinant žmogaus ir pilietines teises LGBT žmonėms bei moterų teisę į savo pačių kūną“, – sakė K. Sabaliauskaitė.
Rašytoja pabrėžė, kad švęsdami šią datą, visuomet turime prisiminti tai, ką Konstitucija davė: ji pripažino laisves ir teises tiems, kurie jų iki tol neturėjo, o būtent – įpilietino valstiečius ir miestiečius, pripažino juos lygiateisiais valstybės gyvenimo dalyviais ir žmogiškosios laisvės objektais.
„Vienas iš Gegužės 3-iosios Konstitucijos teiginių yra: „Lietuvis yra tas, kas myli laisvę ir gerbia Lietuvos Statutą“. Meilė laisvei ir pagarba teisės viršenybei. Tegul ir šiandien mus įkvepia šie žodžiai. Mylėkime laisvę ir gerbkime žmogaus teises, kurių samprata užgimė būtent Gegužės 3-iosios Konstitucijos laikais, Apšvietos epochoje. Kaip giedame šiandieniniame Lietuvos himne: tegul meilė (o ne neapykanta kitam ir kitokiam) dega mūsų širdyse, ir šviesa (o ne tamsa, atsilikimas ir fanatizmas), ir tiesa (bet ne melas ir manipuliacijos) mus žingsnius telydi“, – gerbti žmogaus teises politikus kvietė rašytoja, kalbėjusi, beje, lenkų kalba.