Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen apgailestaujant, kad žiniasklaidai nutekėjo darbinis ruošiamo partnerystės įstatymo projektas, dalis žmogaus teisių ekspertų teigia juo nusivylę. Vis tik Seimo vadovė naujienų agentūrai ELTA teigė, kad tikriausiai nutekintas partnerystės įstatymo projekto turinys neturėtų labai keistis. Tuo metu vienas iš šio įstatymo iniciatorių T. V. Raskevičius dėstė nesijaučiantis oriai - pasukus kompromisiniu keliu, opozicijos atstovai mano, kad įstatymas vis dar laikomas pavojingu, o jį peikia ir žmogaus teisių aktyvistai.
 |
| T. V. Raskevičius ir A. Armonaitė | O.Posaškovos/Seimo kanceliarijos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Įstatymas stokoja apsaugos
Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos atstovė Jūratė Juškaitė trečiadienį publikuotame tekste portale manoteises.lt rašo, kad nors įstatymas ir leistų išvengti kai kurių problemų, nes partneriams būtų taikoma paveldėjimo tvarka, kokia šiuo metu taikoma sutuoktiniams, būtų galima gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, neliudyti teisme, suteikiama šeimų susijungimo teisė, kai vienas iš partnerių yra užsienietis, bet stokojama pažeidžiamiausių visuomenės grupių – vaikų ir moterų – teisių apsaugos.
 |
| Jūratė Juškaitė | manoteises.lt/Dainiaus Putino nuotr. |
Anot J. Juškaitės, kas penktoje tos pačios lyties šeimoje auga vaikai iš buvusių santuokų ar partnerysčių, taip pat susilaukti esamuose santykiuose.
LGBTQ+ teisių aktyvistė pabrėžė, kad „pagal dabartinį reguliavimą vieno iš partnerių teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu niekaip neapibrėžiamos ir nepripažįstamos".
Lietuvos žmogaus teisių atstovė pateikė pavyzdį: „Kad vaikui, pavyzdžiui, susižeidus lauke, vienas iš partnerių net negali nuvežti jo į priimamąjį – duoti sutikimą gydyti ji/s neturi. Kas turi vaikų, žino, kaip dažnai su mažais vaikais tenka lankytis gydymo įstaigose. Tai – tik vienas iš pavyzdžių. Tėvai ar globėjai nuolat atstovauja savo vaikams įvairiose gyvenimiškose situacijose, kuriose net nekyla klausimų, ar galėsiu pasirūpinti savo vaiku. Deja, partneriai turi nuolat apie tai galvoti. Kai suaugę nesijaučia saugiai, saugumo trūksta ir vaikams".
Visą J. Juškaitės tekstą skaitykite portale manoteises.lt (Dvidešimt metų lauktas partnerystės įstatymas: tarp žmogaus teisių ir kompromisų)
Raskevičius: „leidausi pavojingu kompromisų keliu"
„Žiniasklaidoje paviešinus partnerystės įstatymo projektą, į mano socialinių tinklų pašto dėžutes ir vėl plaukia grasinančios ir niekinančios žinutės. Kai kuriose iš jų žadama su manimi susidoroti fiziškai, pavyzdžiui, perpjaunant man gerklę", - trečiadienį savo „Facebook" paskyroje rašė parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius.
 |
| T. V. Raskevičius | Seimo kanceliarijos/Džojos Gundos Barysaitės nuotr. |
Seimo narys akcentavo, kad LGBT+ bendruomenės atstovai ir žmogaus teisių ekspertai konstatavo, jog parengtas partnerystės įstatymo projektas juos nuvylė.
„Atsiprašau. Darau tai, kas įmanoma politiškai. Leidausi pavojingu kompromisų keliu, siekdamas apsaugoti mūsų visų orumą.
Šiandien oriai nesijaučiu, nes net ir nusileidęs dėl didžiosios dalies reikalavimų, oponentų vis tiek esu laikomas „pavojingu“. Noriu tikėti, kad tai, kas šiuo metu vyksta, yra būtinas ir neišvengiamas demokratinis procesas. Laikysiu špygas, kad per ateinančias savaites mums pavyktų susitarti dėl pasiūlyto kompromiso. Nes, priešingu atveju, trauktis nebėra kur", - teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas Seime einantis T. V. Raskevičius.
Žiniasklaidai T. V. Raskevičius sakė, kad per artimiausias dvi savaites Partnerystės įstatymo projektą ketinama pristatyti opozicinėms frakcijoms.
 |
| V. Čmilytė-Nielsen | Seimo kanceliarijos/Olgos Posaškovos nuotr. |
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen žiniasklaidai pranešė, kad partnerystės įstatymas Seime bus užregistruotas gegužės pabaigoje.
„Aš manau, kad turėsime, neabejoju ir dalies socialdemokratų palaikymą, dalies Darbo partijos frakcijos palaikymą. Manau, kad ir „valstiečių“ gretose turėtų atsirasti žmonių, kurie supranta, jog drauge gyvenančių žmonių santykių reglamentavimas, kuris jau buvo pradėtas net 2000 metais, ir yra numatytas Civiliniame Kodekse, galėtų būti užbaigtas 2021 metais, numatant jiems teises, kurių jie nusipelnė, kurios tikrai nepablogintų niekieno situacijos, tačiau ženkliai pagerintų gyvenimus daugeliui porų", - kovo mėnesį LRT laidoje „Savaitė" sakė politikė.