Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą atkreipdama dėmesį, kad svarstomos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys dėl bendro gyvenimo negali būti laikomos partnerystės instituto alternatyva, pirmadienį paskelbė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | Seimo kanceliarijos/O.Posaškovos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Seime atnaujintas dviejų įstatymų – Civilinio kodekso ir Paveldimo turto mokesčio įstatymo – pakeitimo projektų svarstymas. Projektų autoriai teigia, kad pataisomis siekiama įtvirtinti bendro gyvenimo formą, kuria nekuriami šeimos santykiai. Projektais siekiama įteisinti kartu gyvenančių asmenų galimybę notarine sutartimi susitarti dėl bendro turto valdymo, gauti informaciją apie bendrai gyvenančio partnerio sveikatos būklę, nemokėti mokesčių paveldint partnerio turtą.
B. Sabatauskaitės teigimu, šiais projektais nebūtų užtikrinama kartu gyvenančių bei šeiminius santykius kuriančių asmenų apsauga daugelyje viešojo gyvenimo sričių. Todėl būtinas nuoseklus ir išsamus reglamentavimas, įtvirtinantis orią partnerystę.
„Minėti projektai, kuriais bandoma epizodiškai reglamentuoti kai kurias kartu gyvenančių asmenų teises nesiremiant esminiais šeimos santykių reglamentavimo principais, niekaip nepanaikina Lietuvoje esančios teisinės spragos, kuria diskriminuojamos šeiminį gyvenimą gyvenančios nesusituokusios poros“, – sako lygių galimybių kontrolierė.
B. Sabatauskaitė pažymėjo, kad būtina užkirsti kelią faktinei ir teisinei šeimų, sudarytų ne santuokos pagrindu, diskriminacijai. Tą pabrėžia ir tarptautinė bendruomenė. Dar 2000 metais Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja valstybėms narėms, tarp kurių yra ir Lietuva, rekomendavo įtvirtinti lyčiai neutralią partnerystę. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, jog bendras poros gyvenimas nesudarius santuokos patenka į teisinę šeimos ir privataus gyvenimo apsaugos bei reguliavimo sritį.
Lygių galimybių kontrolierė mano, kad nesusituokusių šeimų (tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties porų) diskriminaciją panaikintų naujas Partnerystės įstatymas arba Civilinio kodekso papildymas užtikrinant nesusituokusių, bet šeimos gyvenimą gyvenančių asmenų teises ir pareigas.
Dar 2011 metais Konstitucinis Teismas išaiškino konstitucinę šeimos sampratą. Šeima yra santykių turinys, o ne forma, todėl šeimos gali būti kuriamos ne tik sudarius santuoką.