63 proc. vyrų nemano, kad berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir panašiai, yra nekaltas dėmesio rodymas, skelbia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Šiuos ir kitus sociologinio nuostatų tyrimo duomenis ateinančias dvi savaites bus galima išvysti Alytaus, Jonavos ir Ukmergės gatvėse.
 |
| Asociatyvi Martiņs Zemlickis/Unsplash nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kreipiasi į miestų gyventojus ir pradeda socialinę kampaniją „Ką mano miestiečiai“. Ja siekiama keisti prievartinę kontrolę pateisinančius stereotipus bei stiprinti vyrų smurto prieš moteris artimoje aplinkoje prevenciją.
Lyčių normos ir stereotipai – smurto pradžia
Tikslinių regionų gyventojų nuomonių apklausa parodė, kad smurto ir skirtingų jo formų atpažįstamumas yra pakankamai aukštas, tačiau visuomenė vis dar linkusi vadovautis lyčių nuostatomis, kurios pateisina smurtą arba veda link jo.
Vyrai tai daro beveik dvigubai dažniau nei moterys. Pavyzdžiui, 49 proc. visų apklaustų vyrų sutiko su teiginiu „Vyrai iš prigimties yra agresyvūs“.
Taip manančių moterų buvo tik 25 proc.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pastebi, kad apklausos rezultatai tik dar kartą patvirtina, jog į smurtą žiūrime pernelyg atlaidžiai: „Esame linkę tam tikrais atvejais pateisinti smurtą. Pavyzdžiui, kai susimuša berniukai, situacijos nevertiname itin rimtai, lyg jiems mažiau skaudėtų. Tuo pačiu nusiunčiame žinutę, kad smurtas yra tinkamas būdas reikšti savo jausmams ir poreikiams tenkinti. Užaugę ir tapę vyrais, šie berniukai toliau taiko vaikystėje išmoktą elgesį.“
 |
| lygybe.lt nuotr. |
Pasak kontrolierės, reikalavimai tam tikros lyties asmenims yra giliai įsirėžę į žmonių pasąmonę ir kartais net patys nepastebime, kad elgiamės pagal tam tikrus išankstinius modelius.
„Mergaitės nuo mažens dažnai mokomos paklusti, neišsišokti, nesiskųsti. Tuo tarpu berniukams sakoma, kad jie nereikštų savo emocijų, neverktų net tada, kai skauda, dažnai pateisinamas iš pažiūros nekaltas smurto naudojimas”, – vertindama vadovavimąsi lyčių stereotipais sako B. Sabatauskaitė.
Ragina nelikti abejingiems
B. Sabatauskaitė neabejoja, kad kova su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje yra ne tik institucijų ir jį patyrusiųjų reikalas: „Mes visi esame vienaip ar kitaip nukentėję nuo smurto dėl lyties ar smurto artimoje aplinkoje – yra daug jį patyrusių tiesiogiai arba augusių smurtinėje aplinkoje, taip pat dažnas iš mūsų pažįsta visa tai išgyvenusią moterį. Europos Sąjungoje per savo gyvenimą smurtą patiria kas trečia moteris. Tai visą visuomenę paliečianti problema, todėl negalime jos ignoruoti".
 |
| Asociatyvi Jono Kriaučiūno/jarmo.net nuotr. |
Smurtas lyties pagrindu artimoje aplinkoje yra laikomas pandeminio lygmens problema. Pasauliui patekus į izoliaciją dėl COVID-19, situacija tik dar labiau aštrėja. Lietuvoje 2020 m. policijoje buvo užregistruotas didžiausias pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius per pastaruosius penkerius metus (58 553). Nesikeičia tik proporcijos – 8 iš 10 smurtą patyrusių asmenų sudaro moterys, 9 iš 10 smurtautojų yra vyrai.
Pradėjusios taikyti atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmą, Alytuje, Jonavoje ir Ukmergėje veikiančios institucijos geriau nei bet kada anksčiau yra pasiruošusios suteikti pagalbą. Tačiau tam, kad smurtą patyrę asmenys išdrįstų kreiptis į specialistus, reikalingas bendruomenės susitelkimas ir palaikymas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertai ragina būti dėmesingiems savo šeimos nariams, draugams bei kolegoms ir nelikti abejingiems pastebėjus smurto artimoje aplinkoje požymius.
Daugiau informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje galite rasti interneto svetainėje www.visureikalas.lt