„Apie patiriamas patyčias niekam nepasakojau. Norėjau tai nutylėti, nes bijojau atsiskleisti. Nebuvau tam pasirengusi. O mokykloje LGBTQ+ tema nebuvo kalbama visiškai. Nebent mokiniai gėjais ar lesbietėmis kitus mokinius vadindavo siekdami įžeisti”, - kalbėjo vienoje provincijos mokykloje besimokiusi mergina, nepanorusi viešai atskleisti savo vardo ir pavardės ar ugdymo įstaigos (redakcijai šie duomenys žinomi).
 |
| Asociatyvi Jake Ingle/Unsplash nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Daugelyje Lietuvos mokyklų LGBTQ+ mokiniai jaučiasi palikti likimo valioje ir niekam nereikalingi. Kovodami su emociniais sunkumais dalis jų dar ir patiria patyčias dėl savo tapatybės.
Be to, trūksta visaverčio lytinio ugdymo, kuris galėtų bent kiek išsklaidyti vyraujančias baimes. Mokiniai nėra pakankamai supažindinami su neheteroseksualios orientacijos tema.
Negana to, LGBTQ+ mokiniai dažnai atsiriboja nuo savo bendraklasių arba jaučia grėsmę, kad išaiškėjus jų seksualinei orientacijai ar lytinei tapatybei, prasidės patyčių lavina. Tokias išvadas pateikė jarmo.net kalbinti pašnekovai.
 |
| Informacijos LGBTQ+ tema Lietuvos mokyklose išlieka mažai | Asociatyvi Becca Tapert/Unsplash |
Politinis spaudimas
Kiekvienam iš mūsų svarbu suvokti savo tapatybę. Neretai kyla klausimų ne tik apie savo vidų, bet ir apie mus supančius žmones. Deja, LGBTQ+ temą mokyklose temdo migla - mokiniai vieningai kalba, kad informacijos trūksta.
Tačiau tam, kad moksleiviai būtų supažindinami apie tai, jog egzistuoja ne tik heteroseksualios tapatybės žmonės ir net jie patys tokie gali būti, priešinasi kai kurie politikai, išrinkti į Seimą.
„Mano 14 metų sūnus grįžo iš mokyklos, tai buvo prieš dvejus metus, ir man labai rimtu veidu pasakė, kad jam liepė pagalvoti, ar jis yra vyras, ar moteris. Aš esu katalikė, aišku, mes tą problemą išsprendėme namuose, bet iš tikrųjų tokių atvejų yra labai daug. Yra ir kitokių atvejų, kai tėvams skambinama ir aiškinama, ar jie sutinka, kad būtų dėstoma LGBT ideologija per biologijos pamokas. Aš kalbu apie tai, kokius laiškus aš gaunu. Tėvai pasako, kad nesutinka, tada jiems yra atsakoma, kad vis tiek bus dėstoma, ar jie sutiks, ar nesutiks. Aš galvoju, kad yra paminama tėvų konstitucinė teisė auklėti vaikus taip, kaip jie nori", - balandžio 1-ąją Seime kalbėjo „valstietė" Asta Kubilienė.
Vengia temos
Priešinasi tėvai ir politikai. Tad, ko gero, nieko nuostabaus, jog viešai išreikšti savo požiūrį LGBTQ+ tema kai kurių švietimo įstaigų vadovams - kone neįveikiamas iššūkis.
 |
| Tai - vadovėlio ištrauka apie meilę. Meilė apibrėžiama tik kaip reiškinys tarp priešingų lyčių atstovų. Šią nuotrauką jarmo.net gavo iš vienos moksleivės, užfiksavusios etikos vadovėlį | Skaitytojos nuotr. |
Jarmo.net nusprendė išsiaiškinti Lietuvos mokyklų direktorių poziciją apie LGBTQ+ mokinius. Daugiau nei dešimčiai ugdymo įstaigų buvo išsiųsti klausimai, susiję su LGBTQ+ mokiniais, mokytojų bendravimu šia tema.
Tačiau iš 16 mokyklų, kurioms buvo siunčiamos užklausos, atsakė tik 1.
Nepabūgęs atsakyti į klausimus - Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Tomas Kivaras.
-Ar jūsų ugdymo įstaigoje mokytojai susiduria su moksleiviais, kurie neslepia esantys LGBTQ+ ir drąsiai kalba apie savo tapatybę? - jarmo.net pasiteiravo ugdymo įstaigos vadovo.
-Taip.
-Koks yra jūsų ugdymo įstaigos mokytojų požiūris į LGBTQ+ asmenis?
-Negaliu kalbėti už visus bendruomenės narius 100 procentų, bet manęs nepasiekė jokios neigiamos reakcijos nei iš mokytojų, nei iš mokinių, nei iš tėvų. KTU gimnazijoje niekaip neišskiriami bendruomenės nariai dėl savo paties tapatybės pasirinkimo.
-Ar apie tai mokytojai kalbasi su mokiniais?
-Kiek man yra žinoma tai yra aktuali tema ir yra mokytojų, kurie nevengia šia tema diskutuoti su mokiniais. Asmeninės tapatybės ir savęs suvokimo klausimas yra svarbus ir aktualus klausimas augančiai ir save suvokti norinčiai asmenybei, - dėstė T. Kivaras
Kas nepatinka - apie tą nekalba
Nepaisant to, ši tema daugelyje kitų mokyklų išlieka tabu. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos paskelbtas tyrimas 2016 metais atskleidė: jaunimas ypatingai daug išankstinio nusistatymo prieš homoseksualumą patiria mokyklose.
„Mokyklose, kur homofobija yra institucionalizuota mokymosi programose, mokytojai dažnai nekreipia dėmesio į šias problemas, homoseksualūs mokiniai patiria ne tik pravardžiavimus, patyčias, bet ir smurtą”, - rašoma tyrime.
„Dažniausiai mokytojai nekalba LGBTQ+ tema. Mokytojai labai keistai įkiša savo trigrašį. Praėjusiais metais turėjome pakalbėti apie „non-binary” (žmones, neprisikiriančius savęs konkrečiai lyčiai, - jarmo.net), tačiau geografijos mokytoja pareiškė, kad yra tik vyrai, moterys ir ji net netiki, jog yra kitokių lytinių tapatybių, tai ji išėmė tuos duomenis”,- pasakojo kita katalikiškoje Lietuvos mokykloje besimokiusi mergina, nepanorusi savęs įvardyti viešai (pašnekovės vardas, pavardė ir mokykla, kurioje ji mokėsi, redakcijai žinomi)
Kalbėdama apie lytinį švietimą, moksleivė dėstė, kad kai kurios lytinio švietimo pamokos būna skirstomos į tas, kurios skiriamos išskirtinai berniukams, ir į tas, kurios skiriamos išskirtinai mergaitėms.
Mergina dėstė, kad mokykloje buvo supažindinama su brendimo temomis, fiziologiniais pokyčiais, tačiau pamokose mažai paliečiami emociniai išgyvenimai, patiriami sunkumai, tarpusavio santykių klausimai.
„Be to, nesijaučiame saugūs. Gyvename mažame burbule, kuriame galime šnekėti ir dalytis savo išgyvenimais, bet iš aplinkinių, būna, sulaukiame net grasinimų. Vienam mano draugui tos pačios mokyklos mokinys parašė grasinančio pobūdžio žinutę, ką su juo reikėtų padaryti, nes jis ne tokios orientacijos. Kreiptis į mokyklą? O ką ji padarys? Net nežinau, kaip jam padėti”, - nusivylimo neslėpė pašnekovė.
Orientacija nepasirenkama, ją galima tik suvokti
Jarmo.net kita kalbinta mergina sakė: „Tai, kad esu biseksuali, suvokiau 6-toje klasėje. Domėjausi internete, susipažinau su drauge, kuri daugiau man paaiškino šia tema. Tačiau su biseksualumo tema tikrai nesusipažinau mokykloje. To nebuvo”.
Paklausta, kaip vertina kai kurių žmonių pasisakymus, kad esą mokykloje pradėjus kalbėti apie LGBTQ+ tapatybę, mokiniai ir patys tokiais kažkaip taps, pašnekovė dėstė: „Taip nevyksta. Silpnas argumentas. Aš užaugau heteroseksualių tėvų šeimoje. Bet nuo to aš netapau heteroseksuali, nors buvo daug kalbama apie tradicinės šeimos sampratą. Orientacija nėra pasirenkama ir tai, kad kažkas apie ją kalba, nedaro jokio poveikio jos formavimuisi. Ji yra tik suvokiama”.
Šiuo metu mokyklą jau baigusi mergina dėstė, kad tik išėjusi iš mokyklos susipažino su bendraklasiais, kurie atsiskleidė esantys neheteroseksualūs.
„Jie slėpėsi, buvo užsidarę, atsiriboję nuo kitų. Ir tik tada, kai pati atsiskleidžiau, jie atsiskleidė man”, - sakė ji.
Kalbinti mokiniai dažnai minėjo, kad jaučia dažniau vienatvę, baimę, kad išaiškės jų seksualinė orientacija. Ypač daug spaudimo patiriama tikybos pamokose - ne vienas pašnekovas kalbėjo, kad tikybos mokytojai dažnai pabrėžia, kad tik vyras ir moteris esą gali kurti pilnaverčius santykius.
 |
| Tikybos pamokoje liepusi panagrinėti šiuos klausimus, netrukus mokytoja ėmė aiškinti, kad šeimą sudaro išskirtinai vyras ir moteris | Skaitytojo nuotr. |
„Nesuvokiama. Juk per tikybos pamokas turėtume kalbėti apie religiją, krikščionybę, jos vertybes, o ne tai, su kuo galiu, o su kuo negaliu kurti šeimos", - sakė vienas moksleivių.
LGBTQ+ moksleiviai dalyje Lietuvos mokyklų jaučiasi stumiami į paraštes.
„Būtų labai smagu, jeigu mus kas nors palaikytų... - viltį išreiškė vienas pašnekovų. - Jautiesi toks nesaugus, kai turi slėptis, meluoti tėvams, draugams, mokytojams".
TJA pirmininko A. Rudomanskio komentaras:
„Kiekvienas asmuo turi teisę į išsilavinimą be diskriminacijos nepriklausomai nuo asmens seksualinės orientacijos ir lytinio identiteto. Tačiau šios nuostatos laikytis Lietuvos mokyklose sekasi itin sunkiai.
 |
| Artūras Rudomanskis | facebook.com/arturas.rudomanskis |
Užtikrinti, kad švietimas būtų nukreiptas į pagarbos žmogaus teisėms ir pagarbos kiekvienam plėtrą, yra ilgalaikis procesas. Todėl Tolerantiško Jaunimo Asociacija ėmėsi ieškoti partnerių, kurie norėtų ir galėtų kartu įgyvendinti taip vadinamą „Gay-Straight Alliance" koncepciją: tai yra naujos kartos LGBT+, etniškumo, lyties klausimais savipagalbos iniciatyvos, siekiančios įgalinanti „queer", trans ir palaikančius jaunimo lyderius imtis advokacijos, organizuotis ir telktis tarpdiscipliniame judėjime už saugesnę mokyklą ir sveikesnes bendruomenes.
Iniciatyvos, kai mokiniai, tėvai, mokytojai ar mokyklos darbuotojai padeda kurti saugesnės mokyklos aplinką ir neheteroseksualios orientacijos ar skirtingos lytinės tapatybės mokiniams, yra jau išbandytos ir pasiteisinusios – patirtimi su Tolerantiško Jaunimo Asociacija dalinasi ekspertai iš užsienio. Sėkmingiausias bendradarbiavimas vyksta su organizacija „COC Netherlands“, kuri savo veiklą pradėjo dar 1946 m..
Tolerantiško jaunimo asociacija kartu su fondu „Frida", kad iniciatyva būtų sėkmingesnė, ėmėsi iš esmėsi ir daugybės skirtingų veiklų – metodikos rengimo, GSA tinklo plėtros, savanorių konsultavimo ir t.t., o tai įgyvendina pasitelkdama savanorišką indėlį ir 2 projektus - Aktyvių piliečių fondo remiamą projektą „Rainbow Challenge” už LGBT+ teises ir galimybes” ir Jaunimo reikalų departamento remiamą programą „Kitoks, bet savas". Šiuo metu esame apklausų būdu išsianalizavę Lietuvos moksleivių poreikius ir rengiame metodiką.
Kartu vystome šią pilotinę idėją Lietuvoje. Jeigu tokios iniciatyvos sudomino ir Jus, mes mielai bendradarbiautume, galite parašyti Tolerantiško Jaunimo Asociacijai info@tja.lt"