Pastaruosius kelis mėnesius suintensyvėjusios neapykantos kalbos atakos paveikė LGBTQ+ bendruomenę, sakė psichologė Gytė Ruzgė Universiteto LGBT grupės laidoje, publikuotoje „Youtube" kanale. Tuo metu Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė dėstė, kad tam tikra visuomenės dalis ant kitų žmonių gali sugalvoti pykti dėl bet ko, pavyzdžiui, dėl akių spalvos, kairiarankiškumo, bet toks laikotarpis greičiausiai pasibaigs: galbūt po 50-ties metų į tai jau žvelgsime taip, kaip šiuo metu - į raganų medžioklę viduramžiais.
Asociatyvi Christian Sterk/Unsplash nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Gegužės 15-ąją pasirodžiusioje laidoje psichologė atkreipė dėmesį, kad LGBTQ+ asmenys, apsilankantys pas ją, pasakoja besijaučiantys nesaugiai, nesuprasti. „Nes dažnai vaizduojami kaip kažkokie monstrai, grėsmė, kurie ateina ir nori kažką atimti", - kalbėjo Gytė Ruzgė.
Šiuo metu visuomenėje verda aistros dėl praėjusią savaitę pateikto, bet vakar Seime atmesto partnerystės įstatymo pateikimo. Šis įstatymas, jeigu Seimas galiausiai būtų apsisprendęs jį palaiminti, būtų suteikęs galimybę ir tos pačios lyties asmenis įteisinti savo santykius.
Prieš LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumą sukilo „tradicinės" šeimos gynėjais besiskelbiantys veikėjai, gegužės 15-ąją rengę homofobišką mitingą Vilniaus Vingio parke, o socialiniuose tinkluose skleidę dezinformaciją ir sąmokslo teorijas apie neva griaunamas „tradicines šeimas".
„Šeimų maršo retorika yra kviečianti į karą, su kažkuo kovoti, o LGBT asmenys nekalba apie jokį karą, kalba tik, kad yra reikalingos tam tikros teisės ir palankesnė aplinka, kad jie galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą. Tas nesupratimas ir nesusikalbėjimas, iš tikrųjų, labai liūdina daugelį ir atsiranda tikrai tokių nesaugumo dalykų", - konstatavo psichologė G. Ruzgė.
Šeimų gynimo maršo - homofobiško mitingo - organizatoriai ketina panašius protestus rengti ir ateityje. Jie pasisako prieš lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą, taip pat prieštarauja moterų teisių apsaugą labiau užtikrinančios Stambulo konvencijos ratifikavimui.
Be to, viešoje erdvėje sklinda informacija, kad šeimų gynimo maršo dalyviai ir organizatoriai taip pat pasisako prieš karantino ribojimus, neva taikomą cenzūrą, skiepus, 5G ryšį, Bilą Geitsą ir t.t.
„Visuomenėje yra pykčio dėl įvairių problemų, kurios nebūtinai yra susijusios su LGBT bendruomene ar moterimis, kurios patiria smurtą. Ir galima, be abejo, pykti, kad kai kurie žmonės yra kairiarankiai arba galime pykti, kad kai kurių žmonių akys yra mėlynos, o ne rudos, ir atvirkščiai, ir galime sakyti, kad šių žmonių egzistavimas kelia egzistencinę grėsmę man, mano šeimai, artimiesiems, varžo mano konstitucines laisves. <...> Bet turbūt tas vidinis nepasitenkinimas ar klausimas, dėl ko tas pyktis kilo, jis turbūt nepraeis. Aš kažkaip galvoju, kad istoriškai žvelgiant turbūt po kokių <...> 50-ties metų <...> mes į šiuos neapykantos pliūpsnius žiūrėsime istoriškai - taip, kaip dabar mes žiūrime į raganų persekiojimą viduramžiais", - sakė Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė.