Viename interneto portalų penktadienį paskelbtame interviu komentuodamas popiežiaus Pranciškaus paramą homoseksualių asmenų partnerystei Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas švelniai tariant klaidina skaitytojus.
 |
| Popiežius Pranciškus | Ashwin Vaswani/Unsplash nuotr. |
Valdas Gabrys, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Jevgenijaus Afinejevskio filmas „Pranciškus“ ir jame ištartų popiežiaus žodžių interpretacija nėra vienintelis šaltinis. Tai po filmo premjeros pastebėjo ir žinomas vatikanistas, JAV žiniasklaidos milžinės National Catholic Reporter žurnalistas Džošua Makelvis (Joshua J. McElwee), pasakęs, kad tai jokia „naujiena“, nes pontifikas „jau seniai remia civilinę sąjungą“.
Panašią poziciją popiežius yra išdėstęs Prancūzijos sociologui, intelektualui Dominikui Voltonui (Dominique Wolton). Knygoje „Politika ir visuomenė. Pokalbiai su Dominiku Voltonu“ publikuojama dvylika 2016–2017 m. vykusių autoriaus interviu su popiežiumi Pranciškumi pačiomis įvairiausiomis temomis, tarp jų – ir apie homoseksualų sąjungas.
„Santuoka yra vyro ir moters sąjunga. Toks tikslus aiškinimas. Tos pačios lyties sąjungas vadinkime „civilinėmis sąjungomis“, – popiežių cituoja D. Voltonas.
 |
| Asociatyvi Nacho Arteaga/Unsplash nuotr. |
Madride pristatydamas knygos vertimą į ispanų kalbą, D. Voltonas dar kartą patvirtino, kad „popiežiaus nuomone, civilinės homoseksualių asmenų sąjungos yra galimos“.
2013 m. praėjus vos keletui dienų po išrinkimo popiežiumi, Pranciškus kalbėjosi telefonu su teologu Marseliu Markesu (Marcel Márquez). „Man [popiežius] pasakė, „esu už homoseksualių žmonių teises ir, bet kuriuo atveju, remiu civilines homoseksualų sąjungas, tačiau manau, kad Argentina nėra pasirengusi jų santuokos įteisinimui“, – tuomet pasakojo M. Markesas.
Šie jo žodžiai niekada nebuvo Vatikano ar paties popiežiaus paneigti. Pavyzdžių yra kur kas daugiau.
 |
| Asociatyvi Josh Applegate/Unsplash nuotr. |
K. Kėvalas taip pat teigia, kad „paskutinis jo [popiežiaus Pranciškaus] pasirašytas dokumentas – kad vis dėlto homoseksualių asmenų šeimyninių santykių Bažnyčia negali laiminti.“
Tai ne visai tiesa: popiežius šio dokumento nepasirašė. Jį, su popiežiaus žinia, paskelbė buvusi Šventosios inkvizicijos tarnyba, šiuo metu vadinama Tikėjimo doktrinos kongregacija.
Pasak teologų, Pranciškus neturėjo kito pasirinkimo: „Formaliai, tokia yra Bažnyčios pozicija ir Roma nieko kita negalėjo pasakyti“.
Iškart po išaiškinimo paskelbimo Popiežiaus pastangas atsiriboti nuo kongregacijos „responsum“ išgirdo teologai, vatikanistai ir paprasti mirtingieji, tik ne Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchai.
 |
| Asociatyvi Isabella and Zsa Fischer/Unsplash nuotr. |
Kovo 21 d. kalbėdamas „Viešpaties Angelo“ maldą popiežius Pranciškus sakė: „Ir šiandien daug žmonių, gal net to atvirai nesakydami, norėtų pamatyti Jėzų, susitikti su juo, pažinti jį. O tai reiškia, kad mums, krikščionims, mūsų bendruomenėms tenka labai didelė atsakomybė. Mes į jų troškimą turime atsakyti liudijimu, gyvenimu pagal Dievo stilių, artumu, atjauta, švelnumu, aukojimusi ir tarnavimu. Turime sėti meilės grūdus ne žodžiais, kuriuos nuneša vėjas, bet konkrečiais, paprastais ir drąsiais pavyzdžiais, ne smerkimu, bet meilės darbais. Tuomet, Viešpaties malonės padedami, mes duosime vaisių, net jei mūsų gyvenimo žemė bus išdžiūvusi dėl nesusipratimų, sunkumų ar persekiojimų, reikalavimo griežtai laikytis įstatymų ar klerikalinio moralizavimo“.
 |
| Asociatyvi Ben White/Unsplash nuotr. |
Kovo 23 d. kunigo ir vyskupo, moralinės teologijos atnaujintojo ir redemptoristų kongregacijos įkūrėjo šv. Alfonso de Liguori paskelbimo Bažnyčios mokytoju 150-osios sukakties proga laišku kreipdamasis į dvasininkus, teologus Popiežius kvietė turėti drąsos išgirsti realybę ir „megzti gyvus ryšius su Dievo tautos nariais, iš jų perspektyvos žiūrėti į gyvenimą, suprasti sunkumus, su kuriais jie susiduria, padėti gydyti žaizdas, būti broliais visiems žmonėms, nes be tikros brolystės neįmanoma matyti Dievo veido kiekviename žmoguje. Evangelijos radikalumas niekada neturi būti supriešinamas su žmogaus silpnumu, visada reikia ieškoti kelių, kurie neatstumtų, bet artintų širdis prie Dievo“.
 |
| Asociatyvi Tim Bieler/Unsplash nuotr. |
Akivaizdu, kad popiežius yra susirūpinęs žala, kurią padarė šis gerai neapgalvotas Tikėjimo doktrinos kongregacijos dokumentas. Popiežiaus Pranciškaus rėmėjas, Vienos (Austrija) arkivyskupas, kardinolas Kristofas Šonbornas taip pat apgailestavo dėl Tikėjimo doktrinos kongregacijos dokumento ir pabrėžė, kad „motinos laimina savo vaikus ir niekada jų neatstumia, net jei ir kyla sunkumų gyvenime“.
„Šis Tikėjimo doktrinos kongregacijos pareiškimas man nepatiko dėl vienos paprastos priežasties: viso pasaulio žiniasklaidoje buvo tik viena žinutė – „ne“, – sakė kardinolas, pridurdamas, kad „Bažnyčia yra mūsų motina, o motina neatsisako duoti palaiminimo“.
Kaip bebūtų, teisus, matyt, yra žurnalistas, popiežiaus biografas Austenas Ivereighas sakydamas, jog dabar reikia, kad viską „homoseksualūs katalikai išgirstų tiesiai iš jo [Popiežiaus]“, be tarpininkų ir pareiškimų, kurių nežinome nei autorių, nei atsiradimo aplinkybių.