Praėjusią savaitę užregistruotas partnerystės įstatymas turi trūkumų, skelbiama Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) vadovo Artūro Rudomanskio pranešime. Tiesa, verta pažymėti, kad įstatymo projektas nėra galutinis - dėl jo išvadas parlamente dar teiks teisininkai, pasiūlymus dėstys Seimo nariai, tad tam tikros nuostatos gali kisti.
 |
| Jarmo.net koliažas (J. Valaičio/jarmo.net nuotr.) |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Trūkumų įžvelgia ir TJA vadovas. Anot A. Rudomanskio, šis įstatymo projektas nebuvo derintas su LGBT+ teisių srityje veikiančiomis organizacijomis, projektas turi tam tikrų trūkumų, todėl neatliepia kai kurių lūkesčių, susijusių su partnerystės įteisinimu.
„Partnerystės sudarymo sąlygose nurodomas amžiaus kriterijus yra tik pilnametystė ir neatsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurios gali kilti realiame gyvenime, pavyzdžiui - nėštumas, kuris gali būti reikšmingas veiksnys teisinių santykių reguliavimui", - dėmesį atkreipia A. Rudomanskis.
 |
| Artūras Rudomanskis | facebook.com/arturas.rudomanskis |
Be to, anot TJA vadovo, nors Konstitucija nedraudžia atskiru įstatymu reglamentuoti partnerystės kaip vienos iš šeimos formų, pateiktame įstatymo projekte apibrėžiant partnerystės sampratą, ši nebuvo apibrėžta kaip susitarimas sukurti ir šeimos teisinius santykius.
„Pateiktas įstatymo projektas, apibrėždamas partnerystės sampratą, turėjo ją apibrėžti kaip susitarimą sukurti ir šeimos teisinius santykius. Deja, įstatymo projektu šios tampriai su žmogiškuoju orumu ir pripažinimu sietinos ir didelei daliai asmenų reikšmingos nuostatos įtvirtinti nesiūloma", - teigė A. Rudomanskis.
Be to, net jei Seimas ir priims įstatymą, jis nepadės įveikti kliūčių, susijusių su įsivaikinimu. Įstatymo projekte nenumatoma galimybė net įsivaikinti kito partnerio vaiko tam, kad abu partneriai galėtų vaikų rūpintis vienodai.
„Įvairių valstybių, kurios turi partnerystės reglamentavimą, patirtis rodo, kad partnerių santykiai apibrėžiami kaip šeimos santykiai. Deja, tačiau Lietuvoje registruotame įstatymo projekte nenumatyti esminiai dalykai – nei šeimos statusas partneriams, nei galimybė šeimos tęstinumui per įsivaikinimo institutą: partneriams nenumatyta galimybės įsivaikinti netgi savo partnerio vaiką. Jei būtų priimtas toks reguliavimas, tai iškiltų daug esminių praktinių problemų: įsivaizduokime, pavyzdžiui, kad partneriai pragyveno kartu 10 metų, augino kartu mažametį vaiką, kuris yra tik vieno iš partnerių biologinis vaikas, tas vaikas gali būti labai prisirišęs prie abiejų partnerių ir laikyti juos de facto savo tėvais. Tačiau mirus biologiniam tėvui, partnerystė nutrūktų, o antrasis partneris tokio vaiko atžvilgiu juridiškai būtų visiškai svetimas žmogus ir net neturėtų galimybės jo įsivaikinti, vaikas būtų atskirtas nuo mirusįjį pergyvenusio partnerio ir perduotas visiškai pašaliniams asmenims ir/ar globos institucijoms. Tokia situacija būtų ypač traumuojanti vaiką. Atitinkamai ir skyrybų atveju vienas iš partnerių, prie kurio vaikas gali būti ypač prisirišęs per daugelį metų, būtų juridiškai visiškai svetimu žmogumi ir netektų bet kokio ryšio su vaiku", - rašoma A. Rudomanskio kreipimesi.
Išvadas dėl siūlomo įstatymo dar turės pateikti Seimo kanceliarijos teisės departamentas, greičiausiai vėliau išvadą teiks ir Europos teisės departamentas, o vėliau įstatymo projektas bus svarstomas parlamento komitetuose po to, kai įstatymas bus pristatytas Seimo nariams. Tiesa, tai įvyks, jeigu įstatymo projektas įveiks pateikimo stadiją: už turi balsuoti daugiau nei pusė seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Mažiausiai Seimo posėdyje turi dalyvauti 71 Seimo narys.